Lietuvių
|
Redakcja
|
21.05.2026 13:16
Degalų lengvata ne visiems? Ataskaita rodo, kas laimi daugiausiai
Nauja CICERO ir Transporto Ekonomikos instituto (Transportøkonomisk institutt) ataskaita rodo, kad aukštos degalų kainos labiausiai slegia Norvegijos vidurinę klasę. Ypač pažeidžiami yra regionų, esančių toliau nuo didžiųjų miestų, gyventojai, vieniši asmenys bei vieniši tėvai.
Degalų kainos – viena karščiausių pastarųjų savaičių temų Norvegijoje.
Fot. Fotolia
Ataskaita koreguoja ginčo dėl degalų kainų vaizdą. Didžiausios naštos neneša nei patys vargingiausi, nei turtingiausi. Skurdžiausios šeimos dažnai neturi automobilio. Turtingiausi dažniau važinėja elektromobiliais. Degalų kainoms labiausiai yra veikiamos „vidurinės“ Norvegijos visuomenės šeimos.
Toliau nuo didmiesčių? Labiau priklausomi nuo automobilio
Analizė remiasi transporto priemonių registro ir pajamų statistikos duomenimis. Parodoma, kad gyvenamoji vieta turi didesnę reikšmę nei pačios pajamos. Už didžiųjų miestų ribų automobilį turi daugiau žmonių, o nuvažiuojami atstumai yra ilgesni. Dėl to degalų kainų augimas greičiau apsunkina šeimų biudžetus.
Žemiausioje pajamų grupėje automobilį turi 20 proc. namų ūkių, aukščiausioje – 86 proc. Dvi ar daugiau transporto priemonių turi 2,7 proc. skurdžiausiųjų. Tarp turtingiausių šis rodiklis siekia 42 proc. Turtingiausi taip pat dažniau gali naudotis elektromobiliais.
Norvegijos vidurinė klasė labiausiai apkrauta
91 proc. namų ūkių išlaidos degalams sudaro mažiau nei 4 proc. visų pajamų. Didžiausia santykinė našta tenka vidutinių pajamų grupėms – vidutiniškai 1,7 proc. Turtingiausių dešimtuke ji sumažėja iki 0,8 proc. Pasak Ninos Bruvik Westberg iš CICERO, vidutinių pajamų šeimos nuvažiuoja didelius atstumus, bet rečiau nei turtingiausieji naudojasi elektromobiliais.
Ataskaitoje taip pat išskiriama ypač pažeidžiama grupė – apie 5 proc. Norvegijos namų ūkių. Jie turi mažas pajamas ir didelį degalų suvartojimą. Šioje grupėje 54 proc. sudaro vienišiai, dar 9 proc. – vieniši tėvai. Jų išlaidos degalams sudaro vidutiniškai 3,9 proc. pajamų.
Kiek norvegai išleidžia degalams. Skirtumai milžiniški
Metinis nuvažiuojamas atstumas didėja kartu su pajamomis. Žemiausios pajamų grupės vidutiniškai nuvažiuoja apie 2,5 tūkst. kilometrų per metus. Aukščiausios pajamų grupės – daugiau nei 17 tūkst. kilometrų. Vidutinės metinės išlaidos degalams skurdžiausiems siekia apie 2,8 tūkst. NOK. Antroje pagal turtingumą grupėje – iki 13,8 tūkst. NOK.
Turtingiausių dešimtuke išlaidos sumažėja iki 13,2 tūkst. NOK. To priežastis – didesnė elektromobilių dalis. Ataskaita taip pat parodo skirtumus tarp savivaldybių. Mažo degalų suvartojimo grupėse nuo 52 iki 65 proc. namų ūkių gyvena labiausiai centrinėse savivaldybėse. Didelio suvartojimo grupėse – nuo 31 iki 43 proc.
Ataskaita įsilieja į vykstančius politinius ginčus Stortinge. Pavasarį kelių mokestis buvo sumažintas iki nulio, siekiant sumažinti vairuotojų išlaidas. Ataskaitoje taip pat siūlomas kitas sprendimas: tiesioginė parama mažas pajamas turintiems namų ūkiams, gyvenantiems toliau nuo didžiųjų miestų. Tokia parama apsaugotų labiausiai pažeidžiamus, bet nepanaikintų kainų signalo, ribojančio degalų vartojimą.
Kaip vertinate šį straipsnį?