Norvegija – tik turtingiesiems? Nelygybė didžiausia nuo Pirmojo pasaulinio karo

Pirmieji 2024 metų mokesčių sąrašų duomenys patvirtina, kad turtingiausieji vėl padidino savo turtą. Šiandien tik pusė Norvegijos gyventojų turi kokią nors apmokestinamą turto vertę, o bendra suma per dešimtmetį padvigubėjo. Tai gerokai daugiau nei per tą patį laikotarpį buvusi infliacija, kuri siekė 36 proc.

Istorikas Ola Innsetas pabrėžė E24 portale, kad panašus nelygybės lygis paskutinį kartą buvo užfiksuotas iki 1919 metų. Būtent tada socialinės paramos gavėjai pirmą kartą įgijo balsavimo teisę.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad statistikai įtakos turėjo ir akcijų vertinimo taisyklių pokyčiai mokesčių tikslais. 2022 metais vyriausybė sumažino procentinę nuolaidą nuo 45 iki 25 proc., o tai automatiškai padidino akcijų apmokestinamąją vertę.

Haraldas Hauge iš „Wikborg Rein“ advokatų kontoros paaiškina, kad tai lėmė staigų deklaruojamo turto vertės šuolį. Nors 2022-ieji atnešė nenatūralų šuolį, bendras turto vertės augimas nuo 2014 metų siekia net 87 proc. Duomenys rodo nuolatinę ir stiprią augimo tendenciją.

Centrinio statistikos biuro (SSB) tyrėjai primena, kad turto nelygybė auga nuo 8-ojo dešimtmečio. Rolfas Aaberge pažymi, kad, nepaisant bendro gerovės augimo, skirtumai tarp turtingiausiųjų ir likusių gyventojų vėl artėja prie lygio, buvusio prieš Pirmąjį pasaulinį karą.

Žmonėms be ankstesnių santaupų vis sunkiau kaupti kapitalą, nes didelę jų biudžeto dalį sunaudoja pragyvenimo išlaidos. Aaberge pabrėžia, kad šiai tendencijai sustabdyti reikėtų radikaliai keisti ekonominę politiką. Jis taip pat pažymi, kad dabartiniai mechanizmai skatina tolesnį nelygybės augimą.

Diskusija apie turtą taip pat turi aiškią politinę dimensiją. Innsetas atkreipia dėmesį, kad kapitalo koncentracija veikia jėgų pusiausvyrą visuomenėje, nes pinigai virsta realia valdžia.

Istorikas pateikia Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdį, kur didžiausios turtuoliai gali reikšmingai paveikti politinius procesus finansuodami rinkimų kampanijas. Jo nuomone, panaši kryptis gali kelti grėsmę socialiniam nuoseklumui Norvegijoje. Aaberge priduria, kad tolesnis mažos grupės pozicijų stiprinimas turės pasekmių visai ekonomikai.

Diskusijos dėl būsimos ekonominės politikos formos tikriausiai vis labiau aštrės. Vis ryškesni turto skirtumai verčia sprendimų priėmėjus ieškoti naujų priemonių, galinčių paveikti turto struktūrą.

Dėmesio centre išlieka tiek mokesčių priemonės, tiek valstybės vaidmuo formuojant ekonominę pusiausvyrą. Atsirandant vis daugiau duomenų, vis svarbesnis tampa klausimas, ar dabartiniai mechanizmai gali sustabdyti ilgalaikį nelygybės augimą.