Norvegija gali įvesti naujus mokesčius. Viskas dėl gyventojų sveikatos

2024 metų Norvegijos pilotinė analizė rodo, kad suaugę šalies gyventojai vidutiniškai 48 proc. energijos gauna iš itin perdirbtų produktų. Ankstesni 2019 metų duomenys rodė, kad 46,5 proc. namų ūkių išlaidų maistui buvo skiriama šiai produktų kategorijai.

Tyrėjai pabrėžia, kad rezultatai atitinka pasaulinę tendenciją, kai didėja itin perdirbtų produktų vartojimas. Pasak mokslininkų, būtini greiti veiksmai, galintys sustabdyti tolesnį vartojimo augimą. Tarp tyrimo autorių yra 43 specialistai, tarp jų ir norvegų mokslininkė Marit Kolby.

Norvegijos Sveikatos tarnyba teigiamai vertina naująjį tyrimą ir pabrėžia, kad reikia tikslinti itin perdirbto maisto apibrėžimą. Šiuo metu naudojama Nova klasifikacija produktus skirsto į keturias grupes, o 4 grupė apima labai perdirbtus produktus su dirbtiniais priedais.

Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad toje pačioje grupėje yra tiek saldumynai, tiek parduotuvėje kepta duona. Direktorė Linda Granlund pabrėžia, kad kai kurie priedai naudojami tik produkto galiojimo laikui prailginti. Jos nuomone, didesnis tikslumas vertinant kategorijas pagerintų sveikatos rekomendacijų kokybę.

Žurnale „The Lancet“ pateiktas pasiūlymų rinkinys, kurį šalys galėtų įgyvendinti, kad sumažintų itin perdirbto maisto populiarumą. Tyrėjai siūlo privalomus ženklinimus apie sočiųjų riebalų, druskos ir cukraus kiekį.

Taip pat pabrėžiama, kad svarbu reguliuoti nesveikų produktų, skirtų jaunimui, rinkodarą – Norvegijoje tai jau iš dalies įgyvendinta. Ekspertai taip pat siūlo mokesčius už saldintus gėrimus ir subsidijas produktams, rekomenduojamiems sveikai mitybai. Norvegijos sveikatos institucijos vertina, kad šie sprendimai atitinka vadinamosios sveikos mokesčių reformos koncepciją.

Mokslininkai įspėja, kad didelis itin perdirbto maisto vartojimas susijęs su didesne antsvorio, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų sutrikimų rizika. Marit Kolby pabrėžia, kad diskusijos apie apibrėžimus nukreipia dėmesį nuo aiškių duomenų ir būtinų veiksmų. Jos nuomone, maisto pramonė labiausiai nukentėtų nuo galimų pokyčių, nes būtent šie produktai dominuoja vartotojų biudžetuose.

Tyrėja atkreipia dėmesį į didėjančias sveikatos išlaidas ir ligos sukeltą nedarbingumą, kurie apsunkina sistemą. Jos teigimu, reikia sprendimų, skatinančių visuomenę grįžti prie neperdirbtų žaliavų.

Mitybos sąmoningumo didinimas ir rinkos struktūros pokyčiai gali atlikti svarbų vaidmenį būsimame Norvegijos maisto gamybos ir prekybos reguliavime.