NOK gali silpnėti dar šiais metais. Ekspertai nurodo daugybę problemų

Pastaraisiais mėnesiais Norvegijos valiuta stiprėjo dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir aukštų naftos kainų. Tačiau DNB Carnegie mano, kad ši tendencija gali pasikeisti artimiausiais mėnesiais. Banko makroekonomistai pateikė naujas NOK kurso, infliacijos, palūkanų normų ir būsto rinkos prognozes. Ataskaitoje taip pat pateikiami lūkesčiai dėl FED ir Europos Centrinio Banko politikos.

Pagrindinės ekonomistės Kjersti Haugland teigimu, dabartinis NOK stiprėjimas daugiausia susijęs su aukštomis naftos kainomis ir išaugusia Norvegijos valiutos paklausa. Tai apima NOK pirkimus naftos įmonių, kurios moka mokesčius valstybei. Papildomu veiksniu laikoma fondų ir algoritminės prekybos veikla. Jie vertina, kad šis efektas gali susilpnėti antroje metų pusėje.

DNB Carnegie daro prielaidą, kad padėtis Artimuosiuose Rytuose palaipsniui stabilizuosis. Tokiu atveju energijos kainos turėtų kristi. Tai galėtų sumažinti NOK paklausą. Prognozuojama, kad po metų doleris kainuos apie 9,66 NOK, o euras – apie 11,30 NOK. Šiuo metu dolerio kursas yra apie 9,25 NOK, o euro – apie 10,8 NOK.

Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į augančias Norvegijos namų ūkių santaupas. Vis daugiau lėšų nukreipiama į užsienio akcijų rinkas. DNB Carnegie teigimu, tai kuria ilgalaikį spaudimą silpnesnei NOK. Jie taip pat mano, kad per metus rinka pradės tikėtis naujų palūkanų normų mažinimų Norvegijoje.

Gegužės 7 d. vyks Norges Bank posėdis. DNB Carnegie tikisi, kad pagrindinė palūkanų norma išliks 4 proc. Tuo pačiu analitikai prognozuoja dvi palūkanų didinimo bangas dar šiais metais. Pirmoji turėtų įvykti birželį, o antroji – rugsėjį.

Maklerio namai taip pat prognozuoja, kad palūkanų mažinimas grįš 2027 metais. Ataskaitoje teigiama, kad sumažinimai galėtų būti rugsėjį ir gruodį 2027 m. Ekonomistai atkreipia dėmesį į laipsnišką bazinės infliacijos mažėjimą. Ji turėtų siekti 3,1 proc. 2026 m., 2,8 proc. 2027 m. ir 2,5 proc. 2028 m. Norvegijos darbo užmokesčio augimas turėtų išlikti apie 4,6 proc.

DNB Carnegie taip pat sumažino prognozes dėl Norvegijos ne naftos sektoriaus ekonomikos augimo. Tikimasi, kad BVP augs 1,5 proc. 2026 m. ir po 1,4 proc. 2027 ir 2028 m. Ekonomistų teigimu, ekonomikai įtakos turės aukštesnės palūkanų normos ir stipresnė NOK. Tuo pačiu ekspansyvi fiskalinė politika ir spaudimas didinti viešąsias išlaidas gali apriboti galimybes ateityje mažinti palūkanas.

DNB Carnegie taip pat tikisi nuosaikaus būsto kainų augimo. Nekilnojamojo turto rinka turėtų augti 3 proc. 2026 m. ir 4 proc. 2027 m. 2028 m. kainų augimo tempas turėtų paspartėti iki 6 proc. Ekonomistai nurodo stabilų užimtumą, aukštus atlyginimus ir mažą naujų būstų pasiūlą. Tuo pačiu aukštesnės palūkanų normos ir didesnė būstų pasiūla trumpuoju laikotarpiu turėtų riboti kainų augimo tempą.

Ataskaitoje taip pat pateikiamos pasaulio ekonomikos prognozės. DNB Carnegie mano, kad FED (JAV centrinis bankas) paliks palūkanų normas nepakitusias 3,50–3,75 proc. intervale. Jie atkreipia dėmesį į infliacijos spaudimą, susijusį su energijos rinka ir investicijomis į dirbtinį intelektą. Ekonomistų teigimu, stiprus investicijų ciklas gali dar labiau padidinti paklausą ekonomikoje ir apsunkinti palūkanų mažinimą JAV artimiausiais metais.

Euro zonoje DNB Carnegie tikisi dviejų palūkanų didinimų iki 2,5 proc. birželį ir rugsėjį. Tačiau jie pažymi, kad tolesni EBC sprendimai priklausys nuo energetinės situacijos raidos ir ekonomikos augimo tempo. Esant silpnesnei konjunktūrai arba trumpalaikiam energetiniam šokui, EBC gali apsiriboti vienu palūkanų didinimu arba palikti normas nepakitusias.