Europa suskirstyta į tris grupes. 12 valstybių pagerino savo poziciją

Europos Berggruen Governance Index (EBGI) analizuoja valstybių veikimą pagal demokratijos kokybę, valdymo kokybę ir piliečių gyvenimo sąlygas. Tyrime buvo įvertintos 39 Europos šalys, o duomenys apima laikotarpį nuo 2000 iki 2023 metų. Europa ir toliau pasiekia aukštus rezultatus. Tačiau ataskaitos „Sustaining and Expanding Europe’s High Governance Performance“ autoriai nurodo, kad gyvenimo kokybės gerėjimas nebėra lydimas panašios demokratinių institucijų plėtros.

Europos valstybės ir toliau dominuoja konsoliduotų demokratijų grupėje. Tarp 20 geriausiai įvertintų pasaulio šalių yra 15 Europos valstybių, o vidutinė valdymo kokybė Europoje yra 56 proc. aukštesnė nei už žemyno ribų. Demokratijos kokybės atveju skirtumas siekia 40 proc. Bendras 39 tirtų Europos valstybių rezultatas siekia beveik 78 proc. Už Europos ribų jis sudaro 54 proc.<br /><br />Vis dėlto ilgesnio laikotarpio duomenys rodo kitą tendenciją. Nuo 2010 metų valstybės institucijų gebėjimas veikti stagnuoja, o demokratinė atskaitomybė mažėja. Ataskaitos autoriai yra Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA), Berggruen instituto ir Hertie School Berlyne tyrėjai. Jie nurodo, kad gyventojų gyvenimo sąlygų gerėjimas buvo matomas visose 39 analizuotose Europos valstybėse. Tačiau jo nelydėjo proporcingas demokratinių struktūrų stiprinimas.

Tyrėjai suskirstė analizuojamas šalis į tris grupes pagal valdymo kokybę. Pirmąją sudaro valstybės, turinčios stiprias institucijas ir aukštus rezultatus, antrąją – daugiausia pokomunistinės Europos Sąjungos narės bei šalys, siekiančios narystės, o trečiąją – valstybės, kurių demokratinės atskaitomybės rezultatai yra silpniausi. 2000–2023 metais 12 šalių perėjo į aukštesnę grupę. Tai buvo Albanija, Armėnija, Kipras, Čekija, Estija, Gruzija, Italija, Malta, Moldova, Portugalija, Rumunija ir Slovėnija. Tačiau, anot ataskaitos, šį pakilimą pirmiausia lėmė viešųjų paslaugų gerėjimas, o ne demokratijos stiprinimas.<br /><br />Tarp teigiamų pavyzdžių ataskaitoje minima Estija. Šalis suderino narystę ES su fiskaline drausme, žemu korupcijos lygiu ir plačiu skaitmeninės administracijos naudojimu, todėl pateko į aukščiausią grupę. Kitoks atvejis yra Graikija, kur susilpnėjo tiek valstybės gebėjimai, tiek demokratinė atskaitomybė. Ataskaita šį procesą sieja su ekonomikos krize, paskolomis, taupymo politika ir reformomis, vykdytomis dėl išorinių finansavimo sąlygų. Autoriai taip pat nurodo, kad dalis viešųjų paslaugų pagerėjimo Vidurio ir Rytų Europoje bei Balkanuose buvo finansuojama iš Briuselio lėšų.

Ataskaitoje nurodoma, kad tolesnis demokratijos stiprinimas taip pat priklausys nuo visuomeninės institucijų kontrolės, kuriai ES daro ribotą įtaką. Tyrėjai kaip svarbią riziką demokratinei atskaitomybei įvardija grėsmes žiniasklaidos laisvei ir mažėjančią erdvę pilietinei visuomenei. Jų nuomone, žiniasklaidos pliuralizmas ir pilietinis aktyvumas turėtų būti laikomi infrastruktūros, būtinos valdymo sistemos veikimui, dalimi.