Tyrimas įsilieja į daugelį metų trunkančias diskusijas apie migrantų padėtį Norvegijoje.
stock.adobe.com/licencja standardowa
Imigrantai Norvegijoje ir kitose aukštų pajamų šalyse vidutiniškai uždirba mažiau nei tose valstybėse gimę žmonės. Naujausi tyrimai rodo, kad pagrindinė atlyginimų skirtumų priežastis nėra mažesnis atlygis už tą patį darbą, o ribota imigrantų prieiga prie geriau apmokamų pareigų. Analizė apėmė devynias šalis, įskaitant Norvegiją, ir leido detaliai nustatyti pajamų skirtumų šaltinius.
Norvegijoje atlyginimų skirtumas tarp imigrantų ir šalyje gimusių asmenų vidutiniškai siekia 15–20 proc. Nors lyginant tuos pačius darbus toje pačioje įmonėje skirtumas sumažėja iki maždaug 3–4 proc., lemiamą vaidmenį atlieka darbo rinkos segregacija. Tai reiškia, kad imigrantai rečiau patenka į profesijas ir įmones, kuriose siūlomi didesni atlyginimai, o tai reikšmingai veikia jų ekonominę padėtį.
Tyrimai taip pat rodo, kad imigrantų vaikai Norvegijoje darbo rinkoje pasiekia geresnių rezultatų. Skirtumai, palyginti su bendraamžiais iš neimigrantų šeimų, jau yra mažesni.
Imigrantai be galimybių užimti geras pareigas
Tyrimas buvo pagrįstas administraciniais duomenimis, apimančiais daugiau nei 13,5 mln. darbuotojų devyniose šalyse: Kanadoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir JAV. Buvo taikytas vidusšakinis, vidusprofesinis, vidusįmoninis ir viduspareiginis palyginimo metodas.
Tai leido atskirti atlyginimų skirtumų poveikį toje pačioje darbo vietoje nuo profesinės segregacijos pasekmių. Rezultatai parodė, kad net 74 proc. atlyginimų skirtumų atsiranda dėl to, kad imigrantai dažniau dirba prasčiau apmokamose pareigose.
Imigrantai Norvegijoje dirba, be kita ko, statybų sektoriuje.Fot. Pexels
Ar Norvegija nėra rojus imigrantams?
Norvegijos rezultatai atspindi platesnį tirtų šalių vaizdą, kur stebimi panašūs mechanizmai, nepriklausomai nuo darbo rinkos struktūros ir institucijų. Norvegijoje ir kitose Skandinavijos šalyse atlyginimų skirtumas yra mažesnis nei Ispanijoje ar Kanadoje, kur imigrantai vidutiniškai uždirba 28–29 proc. mažiau nei šalyje gimę asmenys. Švedijoje, savo ruožtu, reikšmingų atlyginimų skirtumų toje pačioje darbo vietoje nenustatyta, nors bendri skirtumai vis dar kyla dėl profesinės segregacijos.
Darbas imigrantui? Prastesnis nei piliečiui
Tyrimai rodo, kad Norvegijoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse pagrindinė atlyginimų skirtumo tarp imigrantų ir šalyje gimusių asmenų priežastis yra ribota prieiga prie geriau apmokamų profesijų. Pats atlyginimų skirtumas už tą patį darbą yra gerokai mažesnis ir nepaaiškina daugumos neatitikimų.
Rezultatai rodo, kad darbo rinkos politika turėtų būti orientuota į imigrantų prieigos prie geriau apmokamų pareigų didinimą. Šiuo metu jų tikslas – stebėti atlyginimų lygybę toje pačioje darbo vietoje.
Tyrimą „Immigrant–native pay gap driven by lack of access to high-paying jobs“ parengė tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Are Skeie Hermanseno iš Oslo universiteto. Projekte dalyvavo tyrėjai iš Kalifornijos universiteto Irvine ir Berkeley, Stokholmo universiteto, Kopenhagos verslo mokyklos, Sciences Po Paryžiuje, Groningeno universiteto, Frankfurto finansų ir vadybos mokyklos bei Kanados statistikos tarnybos. Rezultatai paskelbti 2025 m. žurnale „Nature“.