Pirma degalai, vėliau drabužiai ir maistas. Kas toliau su kainomis Norvegijoje?

Nuo JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną praėjo 12 savaičių. Laivų judėjimas per Ormuzo sąsiaurį buvo apribotas. Tai svarbus maršrutas naftai, dujoms, trąšoms, aliuminiui ir heliui. Pirmiausia pabrango degalai, o Norvegijoje tai paskatino įvesti nuolaidų sistemą.

Pasak Thinos Saltvedt iš Nordea Markets, daugelio krizės padarinių dar nematyti. Tai susiję su produktais, kurie turi ryšį su Artimaisiais Rytais. Dažnai tai netiesioginis ryšys ir susijęs su nafta, dujomis, transportu arba žaliavomis, naudojamomis gamyboje.

Pavyzdžiui, tekstilė, kurios didelė dalis gaminama iš poliesterio. Ši medžiaga gaminama iš naftos ir dujų. Jos gamyba daugiausia vyksta Azijoje. Saltvedt E24 portale vertina, kad ilgesnė krizė gali sukelti netikėtų pasekmių.

FAO (Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija) perspėja apie rimtą maisto kainų krizę per artimiausius 6–12 mėnesių. Organizacija nurodo, kad sąsiaurio uždarymas nėra tik laikinas laivybos sutrikdymas. Tai gali būti žemės ūkio ir maisto sektoriaus šoko pradžia. FAO nerekomenduoja eksporto apribojimų. Taip pat ragina ieškoti alternatyvių prekybos kelių.

Yara organizacija teigia, kad per Ormuzo sąsiaurį įprastomis sąlygomis praeina 23 proc. pasaulinio amoniako ir 34 proc. pasaulinio karbamido. Tai svarbios trąšų gamybos sudedamosios dalys. Hanna Opsahl-Ben Ammar iš Yara E24 portale sako, kad apie pusė pasaulio maisto gamybos priklauso nuo trąšų. Problema taip pat yra dujos ir amoniakas, užstrigę Persijos įlankoje. Labiausiai gali nukentėti smulkūs ūkininkai skurdžiausiose šalyse.

Sutrikimai taip pat apima aliuminį ir plastiką. Pirmojo kaina 2026 metais išaugo daugiau nei 20 proc. ir pasiekė beveik 3,6 tūkst. dolerių už toną. Tai lygis, artimas 2022 metų viršūnėms. Problemų plastiko rinkoje gali turėti įtakos maisto ir daugelio kasdienio vartojimo prekių pakuočių kainoms. Japonijoje jau pasirodė signalų apie trūkstamas pirštines ir medicinos įrangą operacijoms.

IEA (Tarptautinės energetikos agentūros) vadovas Fatih Birol perspėjo, kad naftos sektorius gali patekti į „raudonąją zoną“ liepą arba rugpjūtį. To priežastis – tolesnis pasaulinių atsargų naudojimas. Pasak JAV žiniasklaidos, galimas susitarimas tarp Irano ir JAV galėtų reikšti Ormuzo sąsiaurio atidarymą. Tačiau galimos sutarties detalės lieka neaiškios. Ekspertai nurodo, kad net atidarius maršrutą rinkos stabilizacija gali užtrukti ilgai.

Kai kurios šalys mažina degalų mokesčius, kad sumažintų poveikį vartotojams. Kitos bando mažinti vartojimą. Saltvedt nurodo, kad stipriausiai padarinius pajus šalys su mažesne perkamoji galia. Europa gali juos pajusti vėliau. Norvegija taip pat gali pajusti poveikį vėlesniuose krizės etapuose, nes importuoja daug prekių iš Azijos.