Norvegiški dilemos: imigrantai didina tiek dirbančiųjų, tiek bedarbių skaičių

2015–2024 m. imigracija lėmė gyventojų ir dirbančiųjų skaičiaus augimą, tačiau tuo pačiu padidino ir ekonomiškai neaktyvių asmenų grupę. Populiacijoje be imigracinės kilmės fiksuotas nedidelis 20–66 metų amžiaus gyventojų skaičiaus sumažėjimas, o tarp imigrantų ši grupė aiškiai išaugo.

Imigrantai sudarė didžiąją dalį dirbančiųjų skaičiaus augimo – beveik 163 tūkst., tai yra 76 proc. viso užimtumo augimo. Tuo pačiu laikotarpiu nedirbančiųjų skaičius tarp likusių gyventojų sumažėjo daugiau nei 55 tūkst., o tarp imigrantų išaugo daugiau nei 46 tūkst. Imigrantų dalis tarp nedirbančiųjų padidėjo nuo 26,2 iki 32,4 proc., o šį augimą reikšmingai lėmė pabėgėlių iš Ukrainos banga.

Daugiausia be darbo likusių imigrantų yra iš Azijos – beveik 83 tūkst. žmonių. Kitos didelės grupės – imigrantai iš Rytų Europos, tiek iš ES šalių, tiek iš už Sąjungos ribų, kur kiekvienoje grupėje yra beveik po 50 tūkst. nedirbančiųjų.

Iš Afrikos yra 34,4 tūkst. nedirbančiųjų, o iš Vakarų Europos (be Šiaurės šalių) – mažiau nei 18 tūkst. Pagal struktūrą Azija sudaro kiek daugiau nei 32 proc. visų nedirbančių imigrantų, o kiekviena iš dviejų Rytų Europos grupių – po kiek daugiau nei 19 proc.

Didžiausią nedirbančių imigrantų grupę sudaro asmenys, Norvegijoje gyvenantys trumpiau nei ketverius metus – 31,2 proc. Antra pagal dydį grupė – šalyje gyvenantys bent 20 metų, jų dalis siekia 24,2 proc., kas siejama su didesniu vidutiniu amžiumi ir mažesniu aktyvumu darbo rinkoje.

Pagal imigracijos priežastį dominuoja pabėgėliai, įskaitant jų artimuosius, atvykusius šeimų susijungimo pagrindu. Jie sudaro daugiau nei 46 proc. visų nedirbančiųjų. Apie penktadalį sudaro kiti šeimos migrantai, panašus procentas – darbo migrantai. Pabėgėliai, Azijos imigrantai ir trumpai Norvegijoje gyvenantys asmenys yra aiškiai per daug atstovaujami tarp nedirbančiųjų, palyginti su visais imigrantais.

Tarp likusios gyventojų dalies didžiausią ekonomiškai neaktyvių grupę sudaro 55–66 metų asmenys, o tarp imigrantų amžiaus grupės pasiskirsto tolygiau. Net 69,6 proc. nedirbančių imigrantų yra 25–54 metų amžiaus, palyginti su 46,3 proc. tarp kitų gyventojų.

Asmenų su pagrindiniu išsilavinimu dalis yra panaši, tačiau tarp imigrantų 34 proc. nedirbančiųjų turi aukštąjį išsilavinimą, kai tarp kitų gyventojų – 25 proc. Tarp neimigrantų didžiausią dalį sudaro vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, jų dalis 4 proc. punktais didesnė nei turinčiųjų pagrindinį išsilavinimą.

Tarp nedirbančiųjų be imigracinės kilmės 57 proc. gauna sveikatos išmokas, o 9 proc. gauna pensijas ar pašalpas, kas riboja jų galimybes grįžti į darbo rinką. Tarp imigrantų sveikatos išmokas gauna gerokai mažiau – 26,7 proc.

Imigrantai dažniau turi darbo ieškančiojo ar kitų išmokų gavėjo statusą, daugiausia socialinės paramos. Šioje grupėje taip pat didesnė nežinomo statuso dalis – 36,6 proc., palyginti su daugiau nei 10 proc. tarp kitų nedirbančiųjų.

Duomenys rodo, kad skirtumai tarp imigrantų grupių ir likusios populiacijos aiškiai susiję su kilmės regionu ir buvimo Norvegijoje trukme. Azijos ir Afrikos imigrantai dažniau naudojasi sveikatos išmokomis, o Rytų Europos ne ES piliečiai aktyviai dalyvauja integracijos programose.

Įtraukus besimokančius ir darbo ieškančius asmenis, matyti, kad beveik 40 proc. šios grupės nedirbančių imigrantų yra pasirengimo įsilieti į darbo rinką fazėje. Didelė nežinomo statuso dalis tarp ES šalių imigrantų siejama su dideliu nepraneštos emigracijos lygiu, kuris iškreipia tikrąjį profesinio aktyvumo vaizdą.