Lietuvių
|
Redakcja
|
04.11.2026 09:59
Norvegijos žiniasklaida po JAV rinkimų: „Visiškas žlugimas“ ir D. Trumpo dominavimo pabaiga
Norvegijos žiniasklaida JAV kadencijos vidurio rinkimų rezultatus apibūdina kaip rimtą Donaldo Trumpo ir respublikonų susilpnėjimą. Demokratai iškovojo daugumą tiek Senate, tiek Atstovų Rūmuose, o keliose valstijose atėmė mandatus, iki šiol laikytus saugiais varžovams. „Dagbladet“, „Nettavisen“ ir NRK apžvalgininkai pirmiausia atkreipia dėmesį į politinio pokyčio mastą bei pasekmes paskutiniams dvejiems D. Trumpo prezidentavimo metams.
Nuotraukoje: Jonas Gahr Støre ir Donaldas Trumpas per susitikimą Vašingtone (2025 m. balandį).
Fot. Daniel Sannum Lauten / Pool / TV2 / Statsministerens kontor (Flickr.com, CC BY-NC 2.0)
Norvegijos komentarų centre atsidūrė pats prezidentas. Demokratai laimėjo ir ten, kur Donaldas Trumpas prieš dvejus metus turėjo didelį pranašumą, be kita ko, Teksase, Kanzase ir Pietų Karolinoje. Trumpas paskelbė bendradarbiausiąs su naująja dauguma. Tačiau Norvegijos apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad abiejų Kongreso rūmų praradimas jam reiškia gerokai sudėtingesnes sąlygas įgyvendinti savo politiką.
„Dagbladet“ kalba apie „visišką žlugimą“. „Nettavisen“ įžvelgia D. Trumpo atmetimą
„Dagbladet“ apžvalgininkė Marie Simonsen rezultatą pavadino „visišku“ Trumpo ir MAGA judėjimo žlugimu. Jos nuomone, per JAV nusirito „mėlynoji banga“, nes demokratai laimėjo mandatus ir valstijose, kurios 2024 m. ryžtingai palaikė dabartinį prezidentą. Simonsen pabrėžia respublikonų pralaimėjimo mastą. „Dagbladet“ taip pat atkreipia dėmesį į Teksasą, kur demokratas Jamesas Talarico eina link pergalės Senato rinkimuose – jis būtų pirmasis savo partijos kandidatas nuo 1988 metų.
Dar toliau eina „Nettavisen“ feljetonistas Andersas Magnusas. Komentare jis rezultatą laiko Trumpo politikos atmetimu, nurodydamas, be kita ko, augančias pragyvenimo išlaidas, degalų kainas, muitų politiką ir karą su Iranu. Magnusas taip pat rašo apie didelį rinkėjų aktyvumą. Jo teigimu, naujoji demokratų dauguma gali mėginti keisti dalį iki šiol vykdytos politikos, nors prezidentas išsaugo priemones, leidžiančias blokuoti kai kuriuos Kongreso sprendimus.
Donaldas Trumpas nepalaiko draugiškų ryšių su Norvegija.Nuotr. Martijn Beekman, NATO spaudos medžiaga
NRK rašo apie dominavimo pabaigą. VG nurodo valdžios apribojimą
NRK užsienio reikalų redaktorius Sigurdas Falkenbergas Mikkelsenas mano, kad baigėsi laikotarpis, kai Trumpas buvo dominuojanti jėga JAV politikoje. Jis nurodo demokratų pergales Teksase, Pietų Karolinoje ir Kanzase, kur partija pirmą kartą nuo 1932 metų iškovojo Senato mandatą. Mikkelsenas pokytį pirmiausia sieja su ekonomine padėtimi. Jo nuomone, dalis rinkėjų priskyrė Trumpui atsakomybę už augančias pragyvenimo išlaidas ir kartu atmetė kandidatus, kuriuos prezidentas asmeniškai rėmė.
VG daugiausia dėmesio skiria praktinėms rinkimų pasekmėms. Redakcijos cituojamas politikos mokslų profesorius Janas Erikas Grindheimas rezultatą vadina didžiuliu Trumpo pralaimėjimu ir nurodo, kad demokratai dabar gali blokuoti jo įstatymų projektus. Savo ruožtu JAV istorijos ir politikos specialistas Magne Dypedahl VG sakė, kad rinkimai buvo „cunamis“, ir vertina, jog prezidento politinės galimybės bus dar labiau apribotos. Sofie Høgestøl savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad Trumpui teks rinktis tarp bendradarbiavimo su demokratais ir dažnesnio veto teisės naudojimo.
Naujas jėgų santykis reiškia, kad demokratai gali blokuoti prezidento įstatymų projektus ir biudžetus, kontroliuoti Senato pritarimo reikalaujančius paskyrimus bei vykdyti kur kas platesnius tyrimus dėl administracijos. Jie taip pat gali pradėti apkaltos procedūrą, tačiau neturėdami dviejų trečdalių daugumos Senate, negalės savarankiškai pasiekti, kad Trumpas būtų pašalintas iš pareigų.
Prezidentas vis dar išsaugo plačias galimybes leisti vykdomuosius potvarkius, naudotis malonės teise ir vykdyti užsienio politiką, o daugeliu atvejų taip pat galės pasinaudoti veto teise.
Kaip vertinate šį straipsnį?