Norvegijos milžinas po spaudimu. Garsiausias pasaulio fondas stabdė pažangą?

NRK išanalizavo Norvegijos turto fondo balsavimo būdą daugiau nei 800 technologijų įmonių. Rezultatai rodo, kad fondas dažnai prieštaravo akcininkų pasiūlymams, susijusiems su klimato apsauga, žmogaus teisėmis ir vaikų saugumu. Tai apėmė ir balsavimus „Apple“ bei „Google“, kur Oljefondet atmetė didesnio skaidrumo pasiūlymą dėl vaikų saugumo internete. Fondas argumentuoja, kad būdamas mažumos akcininkas, jis pirmiausia remiasi dialogu su įmonėmis.

Tale Hungnes iš organizacijos „Framtiden i våre hender“ (Ateitis mūsų rankose) griežtai įvertino fondo veiksmus. Ji teigė, kad Oljefondet elgiasi kaip vienas pagrindinių iškastinio kuro pramonės gynėjų. Pasak jos, fondas nevykdo savo klimato deklaracijų. Ji taip pat pabrėžė, kad dabartinė politika didina tiek klimato, tiek ekonominę riziką. Jos nuomone, fondas turėtų balsuoti pagal savo klimato deklaracijas.

Kritišką poziciją užėmė ir žmogaus teisių organizacija „Amnesty“ bei Žaliųjų partija. Astri Sjoner iš „Amnesty“ argumentą apie „vieną balsą iš šimto“ pavadino neįtikinamu. Ji atkreipė dėmesį, kad fondas turi apie 1 proc. akcijų didžiausiose technologijų įmonėse, tačiau vis tiek nebalsuoja pagal savo žmogaus teisių lūkesčius. Ingrid Liland iš Žaliųjų partijos situaciją pavadino „beveik skandalu“. Ji pridūrė, kad norvegų bendros santaupos naudojamos blokuoti klimato veiksmus ir darbuotojų teises.

Carine Smith Ihenacho, atsakinga už fondo balsavimus, pabrėžia, kad įmonių valdybos geriausiai pažįsta savo įmones. Pasak jos, akcininkų pasiūlymai dažnai būna pernelyg detalūs arba atstovauja tam tikrų grupių interesams. Oljefondet taip pat analizuoja jau įgyvendinamus įmonių veiksmus. Atlikęs išsamų vertinimą, fondas gali nuspręsti balsuoti prieš konkretų pasiūlymą. Kaip pabrėžia Ihenacho, fondo tikslas – didinti lėšas būsimoms Norvegijos kartoms.

NRK pateikti duomenys rodo, kad Oljefondet palaikė 89,8 proc. įmonių valdybų pasiūlymų. Tuo pačiu metu fondas balsavo prieš 54,6 proc. akcininkų pasiūlymų. Fremskrittspartiet politikai gina dabartinį fondo veiklos modelį. Parlamentaras Tom Staahle pažymėjo, kad politikai neturėtų kištis į atskirus investicinius sprendimus. Tuo tarpu Mímir Kristjánsson iš Raudonosios partijos teigė, kad kiekvienas toks balsavimas yra politinis, nepaisant fondo deklaracijų.

Diskusijos apie Oljefondet sustiprėjo po NRK analizės apie balsavimus didžiausiose pasaulio technologijų įmonėse paskelbimo. Šiandien diskusija apima ne tik fondo finansinius rezultatus, bet ir jo poveikį klimatui, žmogaus teisėms ir interneto vartotojų saugumui. Vis dažniau pasigirsta siūlymų keisti Norvegijos turto fondo investicijas reglamentuojančias etikos taisykles.