Kalbos žinių trūkumas gali kelti grėsmę pacientams. Norvegijos slaugytojai atskleidžia problemos mastą

Tyrimą atliko specializuotas žurnalas „Sykepleien“. Jame dalyvavo nuo 1100 iki 1200 slaugytojų, kurie vertino nepakankamų norvegų kalbos žinių tarp kolegų pasekmes. Rezultatai rodo dažnus bendravimo sunkumus. Jie susiję tiek su žodiniu informacijos perdavimu, tiek su medicininės dokumentacijos tvarkymu.

Daugiausia sunkumų susiję su žodiniu bendravimu. Tačiau respondentai nurodo, kad nesusipratimų kyla ir pildant medicininės dokumentacijos įrašus bei rašytines ataskaitas. Daugeliui tai yra pasikartojanti problema. Net 30 proc. apklaustųjų pripažįsta, kad kiekvieną savaitę susiduria su sunkumais, susijusiais su kitų slaugytojų norvegų kalbos žiniomis. Dar 8 proc. teigia, kad tokios situacijos pasitaiko kasdien.

Grėsmės vertinimai skiriasi. Iš asmenų, manančių, kad kalbos žinių trūkumas kelia riziką pacientams, 24 proc. ją vertina kaip labai didelę, o 37 proc. – kaip didelę. Likusieji įžvelgia tam tikrą grėsmės lygį. Tuo pat metu 15 proc. visų respondentų teigia susidūrę su pacientams padarytos žalos atvejais, kuriuos sukėlė kalbos problemos. Savo ruožtu 1 proc. apklaustųjų nurodo situacijas, kai bendravimo sunkumai esą lėmė paciento mirtį.

Norvegijos slaugytojų sąjunga (NSF) reiškia susirūpinimą tyrimo rezultatais. Organizacijos pirmininkė Lill Sverresdatter Larsen mano, kad negalima priimti žemesnių kalbos reikalavimų kai kuriose sveikatos priežiūros srityse, ypač rūpinantis vyresnio amžiaus žmonėmis. Jos nuomone, būtini pokyčiai. NSF siūlo įvesti pereinamąjį laikotarpį, kuris leistų jau įdarbintiems darbuotojams pagerinti norvegų kalbos žinias iki saugią priežiūrą užtikrinančio lygio. Larsen taip pat pabrėžia, kad darbuotojai turi gebėti aiškiai bendrauti tiek su pacientais, tiek su kolegomis.

Norvegijos sveikatos direktoratas (Hdir) informuoja, kad Norvegijos sveikatos priežiūros sistemoje iš esmės reikalaujama mokėti norvegų kalbą B2 lygiu. Tačiau bendravimo problemos turi ir kitų pasekmių, į kurias atkreipia dėmesį tyrimo dalyviai. Viena iš jų – papildomas darbas, kurį atlieka gerai norvegiškai mokantys asmenys, turintys spręsti kolegų kalbinius sunkumus. Apklaustieji taip pat mini klaidas, neturėjusias rimtų pasekmių. Tyrime taip pat pateikiamos situacijos, kurias „Sykepleien“ apibūdina kaip juokingas.

Norvegijos valstybinė sveikatos priežiūros inspekcija (Helsetilsynet) ir Hdir nevykdo išsamios statistikos apie kalbos problemų mastą sveikatos priežiūros sistemoje. Pasak „Sykepleien“, tai reiškia, kad tikrasis tokių atvejų skaičius gali būti didesnis, nei rodo turima informacija. Helsetilsynet komunikacijos direktorė Siri Bentserud Wingerei pabrėžia, kad saugios priežiūros sąlyga yra darbuotojų gebėjimas suprasti pacientus ir kolegas bei perduoti jiems aiškią informaciją.