Lietuvių
|
Redakcja
|
20.09.2026 09:04
Infliacija viršija tikslą, ekonomika vis dar auga. Ką darys Norges Bank?
Norvegijos įmonės tikisi, kad gamyba padidės 0,3 proc. tiek trečiąjį, tiek ketvirtąjį ketvirtį. Tačiau naujausi Norvegijos banko (Norges Bank) regioninio tinklo duomenys neatsako į klausimą, koks bus artimiausias sprendimas dėl palūkanų normų. Kai kurie ekonomistai mano, kad palūkanų didinimas vis dar įmanomas.
Norges Bank priims sprendimą dėl palūkanų normų 2026 m. rugsėjo 24 d.
Fot. Canva (zdjęcie poglądowe)
Norges Bank kitą savaitę priims sprendimą dėl palūkanų normų. Dabartinė pagrindinė palūkanų norma siekia 4,25 proc., o ekonomistai jau kurį laiką svarsto, ar centrinis bankas ją padidins iki 4,5 proc. Regioninio tinklo ataskaita yra vienas iš paskutinių svarbių duomenų rinkinių prieš posėdį. Ji, be kita ko, parodo įmonių lūkesčius dėl veiklos, darbo užmokesčio ir gamybos pajėgumų panaudojimo.
Įmonės tikisi augimo. Ekonomistų vertinimai skiriasi
Įmonės tikisi, kad trečiąjį ketvirtį gamyba padidės 0,3 proc. Tokį patį rezultatą jos prognozuoja ir paskutiniams trims metų mėnesiams, o tai, kai kurių ekonomistų teigimu, rodo, kad Norvegijos ekonomikos aktyvumas išliks. Įmonės taip pat numato, kad šiemet darbo užmokestis padidės 4,5 proc. 2027 m. darbo užmokesčio augimas turėtų siekti 4,0 proc., kaip ir prognozuoja Norges Bank.
Marius Gonsholt Hov, vyriausiasis „Handelsbanken Capital Markets“ ekonomistas, vis dar tikisi palūkanų normų didinimo. Jis nurodo, kad augimas išlieka stabilus, nors gamybos pajėgumų panaudojimas palaipsniui mažėja. Visišką gamybos pajėgumų panaudojimą deklaruoja 28 proc. įmonių. Tuo metu 17 proc. įmonių praneša apie sunkumus įdarbinant darbuotojus, o tokių įmonių dalis sumažėjo.
Norges Bank infliacijos tikslas – bazinės infliacijos svyravimas apie 2,0 proc.Nuotr. Adobe Stock, standartinė licencija
Infliacija išlieka aukšta. Bankas turi argumentų abiem pusėms
Norges Bank tikslas – kad kainos ilguoju laikotarpiu augtų 2 proc. Tačiau Norvegijos statistikos tarnybos (SSB) duomenys parodė, kad rugpjūtį metinė infliacija siekė 3,3 proc., nors rezultatas buvo mažesnis nei centrinio banko prognozė. Hov taip pat atkreipia dėmesį į bazinę infliaciją. Jo teigimu, ji išlieka netoli 3 proc., nors naujausi rodikliai buvo mažesni, nei tikėjosi Norges Bank.
Kitaip situaciją vertina Kjersti Haugland, vyriausioji „DNB Carnegie“ ekonomistė. Jos nuomone, Norges Bank gali palikti palūkanų normą nepakeistą ir palaukti kitų infliacijos duomenų, o galimą jos didinimą atlikti gruodį. Ataskaita pateikia argumentų abiem sprendimams. Ekonomika vis dar auga ir didėja namų ūkių paklausa, tačiau gamybos pajėgumų panaudojimas yra šiek tiek mažesnis, o Norges Bank nenori riboti ekonominės veiklos labiau, nei būtina.
Prieš paskelbiant ataskaitą rinka palūkanų normų didinimo tikimybę vertino 44 proc., rodo „Bloomberg“ duomenys, kuriuos cituoja E24. Taigi regioniniai duomenys neužbaigė diskusijos prieš posėdį. Galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip Norges Bank palygins išliekančią infliaciją su silpnesnio spaudimo signalais kai kuriose ekonomikos srityse.
Kaip vertinate šį straipsnį?