Dviračių vairuotojai žūsta, vairuotojai yra saugesni. Norvegija nori keisti taisykles

Norvegijos duomenys atspindi platesnę problemą, aprašytą ETSC ataskaitoje. 2024 metais Europos Sąjungoje žuvo 1926 dviratininkai. Nuo 2014 iki 2024 metų tokių aukų skaičius sumažėjo 8 proc. Tuo pačiu laikotarpiu motorinių transporto priemonių eismo dalyvių aukų skaičius mažėjo maždaug keturis kartus greičiau.

Norvegijoje 11 žuvusių dviratininkų sudarė dalį bendro 106 žmonių, žuvusių kelių eisme 2025 metais, skaičiaus. Dviratininkai sudarė apie 10 proc. visų aukų. Tai panašus lygis kaip ES ir Norvegijos bendri duomenys. Pasak Norvegijos kelių direkcijos (Statens vegvesen), dviratininkų saugumo tema tampa vis svarbesnė siekiant vadinamosios nulinės vizijos.

Guro Ranes iš Statens vegvesen pabrėžia, kad reikia labiau atsižvelgti į dviratininkus saugumo veiksmuose. Tai reiškia mažesnį greitį ten, kur automobiliai ir dviračiai dalijasi ta pačia erdve. Taip pat svarbios nuoseklios ir saugios dviračių trasos. Norvegijos institucija žada veiksmus valstybinės reikšmės keliuose bei paramą savivaldybėms ir regionams.

Ataskaitoje nurodoma, kad 65 proc. dviratininkų žūčių ES įvyksta susidūrus su lengvuoju automobiliu. Bent 28 proc. tokių įvykių neapima kitų transporto priemonių – tai, pavyzdžiui, kritimai, atsitrenkimai į bortelius ar kitas kliūtis. Norvegijoje susidūrimų su lengvaisiais automobiliais dalis šiek tiek mažesnė, tačiau sunkiausiose avarijose tai vis dar didelė problema.

ETSC nurodo greitį kaip vieną pagrindinių rizikos veiksnių. Mirties rizika susidūrus važiuojant 50 km/h yra gerokai didesnė nei važiuojant 30 km/h. Todėl ten, kur neįmanoma atskirti dviratininkų nuo automobilių, rekomenduojama 30 km/h riba. Ataskaitoje taip pat kalbama apie greičio mažinimo kalnelius, efektyvesnę kontrolę ir didesnes investicijas į atskirą dviračių infrastruktūrą.

Statens vegvesen primena, kad Norvegijos miestuose vis daugiau žmonių renkasi dviratį kaip transporto priemonę. Tai didina reikalavimus sankryžų projektavimui, trasų priežiūrai ir eismo organizavimui. Institucija taip pat atkreipia dėmesį į nepakankamai įvertintą sužalojimų mastą. Dalis rimtų dviratininkų sužalojimų nepatenka į statistiką, todėl rizika gali būti įvertinta per mažai, o veiksmai – vėluoti.