Ar norvegai jaučiasi vieniši? Tyrimų rezultatai nepalieka abejonių

Apklausos rezultatai rodo, kad didžiausias vienišų žmonių procentas yra tarp 18–24 metų amžiaus grupės. Net 23,3 proc. jaunų suaugusiųjų teigia jaučiantys stiprų vienišumo jausmą. 25–44 metų grupėje rodiklis siekia 19,1 proc., kas taip pat rodo didelį problemos mastą.

Pastarųjų metų tyrimai patvirtina, kad jauni suaugusieji vienišumą patiria dažniau nei vyresnių amžiaus grupių atstovai. Tuo pačiu metu pastebėta pagerėjimas, palyginti su 2021 m., kai vienišumo lygis tarp jauniausių siekė daugiau nei 30 proc.

Situacija kita tarp vyresnio amžiaus žmonių. Mažiausias vienišumo rodiklis užfiksuotas 67–79 metų grupėje, kur tik 5,3 proc. apklaustųjų praneša apie rimtus izoliacijos simptomus. Tarp vyresnių nei 80 metų žmonių vienišumo lygis didėja, kas siejama su sveikatos būkle ir socialinių kontaktų apribojimais.

Duomenys taip pat rodo vienišumo augimą 45–66 metų amžiaus grupėje – nuo 10,5 proc. iki 12,3 proc. tarp 2024 ir 2025 m. Skirtumai tarp moterų ir vyrų nėra statistiškai reikšmingi.

Labai didelė vienišumo rizika kyla žmonėms, esantiems už darbo rinkos ribų. Tarp bedarbių vienišų žmonių procentas viršija 36 proc., o tarp nedarbingų – apie 30 proc. Studentai ir moksleiviai taip pat patyrė didelius svyravimus – po augimo iki 2023 m. jų rodiklis sumažėjo iki 21 proc., tačiau 2025 m. vėl padidėjo iki 22,9 proc.

Analizė rodo reikšmingus skirtumus priklausomai nuo psichinės sveikatos būklės: 45,4 proc. turinčių psichikos problemų teigia jaučiantys vienišumą, palyginti su 4,8 proc. tarp respondentų be tokių simptomų.

Vienišumo rodikliai yra aukštesni tarp vienišų žmonių nei tarp turinčių partnerį. Vienišių grupėje procentas siekia beveik 28 proc., o tarp vienišų tėvų – 36,7 proc. Partnerio turėjimas aiškiai sumažina vienišumo lygį – tiek tarp vienišių, tiek tarp vienišų tėvų.

Tačiau duomenys rodo vienišumo augimą tarp vienišų tėvų pastaraisiais metais. Stabiliai žemi, mažesni nei 10 proc., rodikliai išlieka tarp gyvenančių poroje.

Naujausi rezultatai rodo lygiagrečias tendencijas – situacijos gerėjimą tarp jaunų suaugusiųjų ir blogėjimą tarp socialinei izoliacijai jautrių grupių, tokių kaip bedarbiai, blogos psichikos sveikatos žmonės ar vieniši tėvai. Tuo pačiu Norvegija išlieka viena iš Europos šalių, kuriose vienišumo lygis yra mažiausias, ką patvirtina 2022 m. EU-SILC duomenys.

Rizikos grupių palyginimas ir stebimi pokyčiai laikui bėgant leidžia geriau suprasti, kurios sritys reikalauja tolesnės analizės. Tai rodo didėjantį poreikį stebėti socialinius ir sveikatos veiksnius, darančius įtaką vienišumo jausmui.