40 mlrd. NOK naudos iš kelių mokesčių? Vairuotojas mokės už vietą, laiką ir nuvažiuotą atstumą
Kelių mokesčių sistema, priklausanti nuo vietos, laiko ir nuvažiuoto atstumo, gali Norvegijai atnešti net 40 mlrd. NOK socialinės ir ekonominės naudos. Tai rodo konsultacinės įmonės „Menon Economics“ analizė, kuri ištyrė 46 eismo tyrimų projektų rezultatus. Didžiausią reikšmę turėtų turėti mažesnės spūstys, didesnis saugumas ir sumažėjusios emisijos.
Kelių mokesčiai daugelyje Norvegijos vietų yra kasdienybė.
Fot. wikimedia.org - Kjetil Ree - Creative Commons Attribution-Share Alike 2.5 Generic, 2.0 Generic and 1.0 Generic
Veiprising sistema numato tikslesnį kelių mokesčių apskaičiavimą. Mokėtina suma priklausytų nuo nuvažiuotų kilometrų skaičiaus, vietos ir kelionės laiko, taip pat nuo transporto priemonės išmetamų teršalų lygio. Sistema skirtųsi nuo dabartinių rinkliavų už naudojimąsi keliais. „Menon Economics“ pažymi, kad iš analizuotų sprendimų būtent veiprising gali būti socialiai naudingiausia eismo valdymo priemonė.
Mažiau spūsčių ir mažesnės emisijos. Technologijos pakeis mokesčių apskaičiavimą
Potenciali nauda gali būti iš kelių sričių. Tyrimai rodo, kad tikslesni mokesčiai gali sumažinti spūstis ir pagerinti eismo saugumą. Kitas svarbus aspektas – mažesnės emisijos. „Menon Economics“ taip pat atkreipia dėmesį į galimybę eksportuoti norvegiškas technologijas, susijusias su tokia sistema.
Projektas vystomas jau keletą metų. Jame dalyvauja Pramonės ir techninių tyrimų fondas (SINTEF), įmonė „Q-Free“ ir Norvegijos viešųjų kelių administracija (SVV). Bendradarbiavimas sutelktas į skaitmeninius sprendimus, leidžiančius tiksliau nustatyti kelių mokesčius. Technologija turėtų užtikrinti tikslesnį apmokestinimą nei dabartinė kelių mokesčių sistema.
Projektas vystomas jau keletą metų. Jame dalyvauja Pramonės ir techninių tyrimų fondas (SINTEF), įmonė „Q-Free“ ir Norvegijos viešųjų kelių administracija (SVV). Bendradarbiavimas sutelktas į skaitmeninius sprendimus, leidžiančius tiksliau nustatyti kelių mokesčius. Technologija turėtų užtikrinti tikslesnį apmokestinimą nei dabartinė kelių mokesčių sistema.
Pagal planą, bompenger turėtų finansuoti kelių infrastruktūros projektus bei sprendimus, palankius viešajam transportui, dviratininkams ir pėstiesiems.Fot. stock.adobe.com/licencja standardowa
Potenciali nauda priklauso nuo politikų. Ankstesnis projektas buvo atmestas
„Menon Economics“ pabrėžia, kad tikrasis veiprising sistemos naudingumas labai priklausys nuo politinių sprendimų. Diskusijos apie tokį sprendimą jau anksčiau sukėlė ginčų. 2025 m. Oslo Progresyviosios partijos skyrius kritikavo miesto valdžios planus įvesti veiprising. Partijos politikai argumentavo, kad nauja sistema reikštų papildomas išlaidas vairuotojams.
Anksčiau savo pasiūlymus analizavo ir Darbo bei Centro partijų vyriausybė. 2024 m. finansų ministro Trygve Slagsvoldo Vedumo vadovaujamas kabinetas visgi atsisakė veiprising projekto. Tuomet darbo grupė siūlė, be kita ko, elektromobiliams taikyti metinę ridos priklausomą rinkliavą. Sunkiasvorėms transporto priemonėms buvo svarstoma kelių mokesčius skaičiuoti pagal nuvažiuotus kilometrus skirtingose miesto zonose ir užmiestyje.
Anksčiau savo pasiūlymus analizavo ir Darbo bei Centro partijų vyriausybė. 2024 m. finansų ministro Trygve Slagsvoldo Vedumo vadovaujamas kabinetas visgi atsisakė veiprising projekto. Tuomet darbo grupė siūlė, be kita ko, elektromobiliams taikyti metinę ridos priklausomą rinkliavą. Sunkiasvorėms transporto priemonėms buvo svarstoma kelių mokesčius skaičiuoti pagal nuvažiuotus kilometrus skirtingose miesto zonose ir užmiestyje.
2024 m. pasiūlymai apėmė tiek elektromobilius, tiek sunkųjį transportą. Vedumas tuomet nurodė, kad praktiškai tai reikštų didesnes kelių naudojimo išlaidas elektromobilių savininkams. Nauja analizė vėl sugrąžina veiprising į diskusijas, šį kartą su potencialia 40 mlrd. NOK nauda.
Kaip vertinate šį straipsnį?