Vairuotojo pažymėjimas, sveikata, bankai. Norvegija renkasi vieną skaitmeninę piniginę

Tyrimas „Naudos potencialo žemėlapis skaitmeninių tapatybės piniginių naudojimo fazėje“ buvo parengtas 2025 metais. Jo autoriai – „Capgemini Invent“ ir „Menon Economics“. Analizė apima tik skaitmeninių tapatybės piniginių naudojimo fazę. Atsižvelgiama į Europos kontekstą, tarptautinę patirtį ir Norvegijos eID infrastruktūrą. Ataskaitoje aptariamas eIDAS 2.0 reglamento įgyvendinimas ir planai pradėti naudoti piniginę Norvegijoje iki 2030 metų.

eIDAS 2.0 reglamentas įpareigoja Europos Sąjungos valstybes užtikrinti skaitmeninę tapatybės piniginę. Šis sprendimas turi leisti saugiai prisijungti, saugoti ir selektyviai dalintis duomenimis bei naudoti kvalifikuotą elektroninį parašą. Piniginė turi veikti tarpvalstybiškai ES ir Europos ekonominėje erdvėje.

Norvegijoje pagrindas yra išplėtota eID infrastruktūra. Dažniausiai naudojamas sprendimas išlieka BankID. Taip pat veikia MinID, Buypass ir Commfides. Ataskaitoje nurodoma, kad naujoji piniginė turėtų papildyti esamą ekosistemą, o ne ją pakeisti.

Norvegijoje darbai dar tik pradiniame etape. Vyksta koncepcinė diegimo modelių analizė. Šalis taip pat dalyvauja Europos pilotiniuose projektuose. Jau veikia vadinamoji nacionalinė bandomoji smėlio dėžė, kurią administruoja Norvegijos Skaitmenizacijos agentūra. Iki šiol patirtis daugiausia susijusi su sąveikumu ir duomenų apsauga.

Europos Sąjunga investavo apie 90 mln. eurų į tapatybės piniginių plėtrą. Pilotiniuose projektuose dalyvauja daugiau nei 550 viešojo ir privataus sektoriaus subjektų. Testuojamos sritys: kelionės, mokėjimai, švietimas, sveikata ir bankininkystė.

Europos Skaitmeninės Piniginės Konsorciumo (EWC), Šiaurės-Baltijos eID konsorciumo (NOBID) ir Skaitmeninių pažymėjimų Europai (DC4EU) projektai pateikė duomenų apie sprendimų naudingumą. Vartotojai nurodė paprastesnį naudojimą ir mažiau klaidų. Tačiau iškilo ir pasitikėjimo bei vartotojo patirties kliūčių.

Pilotiniai projektai taip pat parodė standartizacijos svarbą. Be bendrų formatų duomenis sunku automatiškai apdoroti. Taip pat pabrėžta aiškių institucijų, išduodančių skaitmeninius pažymėjimus, vaidmenų būtinybė.

Norvegijos ataskaitoje iš viso nurodyta 54 galimi naudojimo atvejai. Dvylika iš jų buvo išsamiai išanalizuoti. Jie suskirstyti į dvi grupes: fizinių dokumentų skaitmeninimą ir skaitmeninius pažymėjimus, kurie supaprastina procesus.

Pirmoje grupėje yra, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimas ir registracijos liudijimas, Europos sveikatos draudimo kortelė, darbo saugos kortelė ir leidimo gyventi dokumentai. Antroje – studento statuso patvirtinimas, bankų KYC („pažink savo klientą“) procedūros ir finansiniai dokumentai.

Bendra analizuotų atvejų naudos vertė įvertinta nuo 921 iki 949 mln. Norvegijos kronų dabartine verte. Didžiausia nauda – administracinių ir dokumentų gamybos sąnaudų sumažinimas. Dalis naudos yra nepiniginė ir susijusi su vartotojų patogumu bei duomenų saugumu.

Ataskaitos autoriai pabrėžia laipsniško piniginės diegimo poreikį. Svarbiausia pradėti nuo dažnai naudojamų paslaugų. Tai turėtų paskatinti programėlės pritaikymą tarp gyventojų.

Taip pat svarbu anksti pradėti pilotinius projektus ir įtraukti privatų sektorių. Ataskaitoje nurodoma, kad būtini stabilūs verslo modeliai. Be jų ekosistema nesivystys.

Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į santykį tarp piliečio ir įmonės piniginės. Daugelis būsimų paslaugų reikalaus veikti organizacijos vardu. Aiškios taisyklės šioje srityje turėtų sumažinti sudėtingumą ir riziką.