moon
Lietuvių
|
We współpracy z kancelarią Advokatfirma Nierzwicki & Bluszko AS
|

28.07.2026 08:00

Sukčiavimas skelbimų portaluose, internetinėse parduotuvėse ir per Vipps. Kada tai jau teisinis klausimas?

Perkate naudotą telefoną Facebook Marketplace. Rezervuojate butą pagal skelbimą. Parduodate baldus Finn.no. Užsisakote prekę nežinomoje internetinėje parduotuvėje. Kažkas atsiunčia nuorodą, prašo avanso, žada kurjerį arba spaudžia greitai sumokėti per Vipps. Viskas atrodo įprastai — iki tol, kol pinigai dingsta, kontaktas nutrūksta, o skelbimas ar parduotuvės puslapis staiga išnyksta.
Kopijuoti nuorodą
Sukčiavimas skelbimų portaluose, internetinėse parduotuvėse ir per Vipps. Kada tai jau teisinis klausimas?
Sukčiavimas internete MojaNorwegia
Internetiniai sukčiavimai Norvegijoje neapsiriboja vienu portalu. Jie gali įvykti Finn.no, Facebook Marketplace, Facebook grupėse, skelbimų portaluose, socialiniuose tinkluose, per SMS, el. paštą, netikrose internetinėse parduotuvėse, taip pat atsiskaitant per Vipps ar banko pavedimą.
Aukomis tampa ne tik naujai atvykę į Norvegiją. Sukčiavimai vis dažniau yra gerai suplanuoti, atrodo profesionaliai ir remiasi pasitikėjimu žinomais prekių ženklais, platformomis bei norvegišku „greito ir paprasto“ reikalų tvarkymo stiliumi.
Ne kiekvienas toks atvejis baigiasi tik pranešimu policijai. Kartais reikia ir reikalavimo sumokėti, kontakto su banku, sandorio skundo, įrodymų išsaugojimo ar civilinės bylos.

„Juk tai tik skelbimas“ — taip dažnai prasideda problema

    Dažniausios situacijos, su kuriomis susiduria lenkai Norvegijoje, atrodo panašiai:
  • kažkas paima avansą už neegzistuojantį butą,
  • netikra internetinė parduotuvė priima mokėjimą ir niekada neišsiunčia prekės,
  • pardavėjas paima pinigus už telefoną, konsolę, kompiuterį ar automobilių dalis ir dingsta,
  • pirkėjas atsiunčia netikrą nuorodą „mokėjimo gavimui“,
  • kažkas apsimeta Finn, Vipps, banku, Posten, kurjeriu ar parduotuve,
  • pardavėjas spaudžia greitai sumokėti per Vipps,
  • skelbimas išnyksta iškart po pavedimo,
  • kita pusė prašo BankID, kortelės numerio ar prisijungimo duomenų,
  • kažkas teigia, kad „pinigai užblokuoti“ ir reikia primokėti, kad juos atblokuotų.
Daugelis po tokio įvykio sako: „tai buvo maža suma, neverta nieko daryti“. Problema ta, kad sukčiui vienas žmogus dažnai yra tik dalis didesnės schemos. Net ir nedidelis pranešimas gali padėti susieti kelias bylas.

Internetinio sukčiavimo bylose labai svarbus yra pirmasis etapas. Jei nukentėjusysis iš karto ištrina pokalbius, nepadaro ekrano nuotraukų ar laukia kelias savaites, vėliau daug sunkiau nustatyti, kas tiksliai įvyko ir kas atsakingas.~Tomasz Nierzwicki, advokatas iš Advokatfirma Nierzwicki & Bluszko AS

Kur lengviausia prarasti budrumą?

Finn.no, Facebook Marketplace, pardavimo grupės, mažesni skelbimų portalai ir internetinės parduotuvės sukuria įprastos, kasdienės transakcijos įspūdį. Būtent tuo naudojasi sukčiai. Paskyra gali atrodyti patikima, parduotuvė – turėti gražų puslapį, o žinutė – priminti oficialų banko, Vipps, Posten ar pardavimo platformos pranešimą.
Vipps suteikia greičio ir paprastumo pojūtį. Tai patogi priemonė, tačiau sukčiavimo atveju jos privalumas tampa rizika: pinigai iškart išeina, o jų susigrąžinti ne visada paprasta.
Ypač atsargiai elkitės, jei kita pusė:
  • skuba ir spaudžia priimti sprendimą iš karto,
  • nenori susitikti asmeniškai,
  • siūlo mokėti ne per saugią sistemą,
  • atsiunčia prisijungimo puslapio nuorodą,
  • prašo kortelės ar BankID duomenų,
  • aiškina, kad išvykęs, serga ar „bus kurjeris“,
  • siūlo įtartinai žemą kainą,
  • ištrina skelbimą iškart po kontakto,
  • internetinė parduotuvė neturi aiškių įmonės duomenų, taisyklių ar patikimų atsiliepimų.

Netikras būstas: avansas, depozitas ir „raktai vėliau“

Vienas skaudžiausių sukčiavimų – netikri būsto skelbimai. Tai ypač aktualu tiems, kurie tik atvyko į Norvegiją, ieško kambario prieš pradėdami dirbti ar dar nepažįsta vietinės rinkos.
Schema dažnai paprasta: patrauklus butas, gera kaina, gražios nuotraukos, savininkas „kaip tik užsienyje“, bet žada atsiųsti raktus po avanso. Kartais sukčius naudoja tikras nuotraukas, nukopijuotas iš kito skelbimo. Kartais pateikia netikrus duomenis ir pasirašo „sutartį“, kuri atrodo patikima.
Norvegijoje ypač svarbu, kad buto depozitas būtų mokamas pagal taisykles, geriausia – į specialią depozito sąskaitą, o ne „privačiai“ į skelbimo autoriaus sąskaitą. Spaudimas greitai sumokėti, galimybės apžiūrėti butą nebuvimas ir nenoras pasirašyti normalią sutartį turėtų įjungti pavojaus signalą.
Plačiau apie saugaus nuomos principus rašėme čia: Būsto nuoma Norvegijoje – ką verta žinoti ir į ką atkreipti dėmesį? https://www.mojanorwegia.pl/zycie-w-norwegii/wynajem-mieszkania-w-norwegii-co-warto-wiedziec-i-na-co-zwracac-uwage-24335.html

Automobilio pirkimas ir pardavimas: didelės sumos, didelė rizika

Sukčiavimai dažnai susiję su automobiliais, automobilių dalimis ir brangesne įranga. Pirkėjas gali sumokėti avansą už automobilį, kurio niekada nepamatys. Pardavėjas gali gauti netikrą mokėjimo patvirtinimą ar nuorodą „pinigų gavimui“. Taip pat pasitaiko atvejų, kai po automobilio pirkimo paaiškėja rimti trūkumai, paslėpta informacija ar neaiškumai dėl transporto priemonės būklės.
Ne kiekviena tokia situacija iš karto yra sukčiavimas. Kartais tai – pretenzija, kartais civilinis ginčas, o kartais verta patikrinti, ar nebuvo sąmoningo klaidinimo.
Daugiau apie teises problematiško automobilio pirkimo atveju skaitykite čia: Pretenzija perkant automobilį – ar žinai, kad turi teisinės apsaugos draudimą (rettshjelpsforsikring)? https://www.mojanorwegia.pl/transport-i-komunikacja/reklamacja-przy-zakupie-samochodu-czy-wiesz-ze-masz-ubezpieczenie-ochrony-prawnej-rettshjelpsforsikring-23980.html

Netikra internetinė parduotuvė arba nesąžiningas pardavėjas

Vis dažniau problema tampa ne privatus skelbimas, o internetinė parduotuvė, kuri atrodo profesionaliai. Puslapis turi prekių nuotraukas, krepšelį, mokėjimo galimybę, akcijas ir norvegiškai skambantį pavadinimą. Tik po pirkimo paaiškėja, kad prekė neatkeliauja, kontaktas neveikia, o atsiliepimai internete yra netikri arba jų visai nėra.
Prieš perkant mažiau žinomoje parduotuvėje verta patikrinti:
  • ar nurodyti visi įmonės duomenys,
  • ar parduotuvė turi organizacijos numerį,
  • ar taisyklės ir kontaktiniai duomenys atrodo patikimai,
  • ar kainos nėra įtartinai žemos,
  • ar atsiliepimai nėra dirbtiniai,
  • ar puslapio adresas neapsimeta žinomu prekės ženklu,
  • ar mokėjimas nevyksta per įtartiną nuorodą.
Sukčiavimas internete

Sukčiavimas interneteMojaNorwegia

Jei parduotuvė neatsiuntė prekės, bet įmonė egzistuoja, situacija gali priminti įprastą reikalavimo išieškojimą. Tačiau jei parduotuvė buvo fiktyvi arba iš pradžių siekė išvilioti pinigus, tai gali būti baudžiamoji byla.

Kada tai jau teisinis klausimas?

Ne kiekvienas nesėkmingas pirkinys iš karto yra sukčiavimas. Kartais kas nors vėluoja su siuntimu, prekė yra brokuota arba šalys nesusikalbėjo. Reikalas tampa rimtesnis, kai matyti tyčinio klaidinimo požymių.
Taip gali būti, jei:
  • pardavėjas nuo pradžių neketino siųsti prekės,
  • skelbimas ar parduotuvė buvo netikri,
  • kažkas pateikė netikrus duomenis,
  • naudotos pavogtos nuotraukos ar netikras profilis,
  • pinigai pervesti trečios šalies sąskaitai,
  • sukčius apsimetė įmone, banku, Vipps, Finn, Posten ar kurjeriu,
  • po pavedimo kontaktas staiga nutrūko,
  • ta pati asmuo apgavo daugiau žmonių.
Tokiose situacijose byla gali būti baudžiamoji, tačiau tai nereiškia, kad nukentėjusysis turėtų apsiriboti tik pranešimu policijai. Priklausomai nuo situacijos, galima apsvarstyti ir civilinius veiksmus, pvz., reikalavimą sumokėti ar pinigų susigrąžinimo procedūrą.

Daugelis mano, kad jei sumokėjo per Vipps ar banko pavedimu, byla iš karto pralaimėta. Taip nėra visada. Reikia patikrinti, kokius duomenis turime, ar galima nustatyti lėšų gavėją, ar tai buvo tipiška baudžiamoji byla, ar ir civilinis reikalavimas dėl pinigų grąžinimo.~Tomasz Nierzwicki, advokatas iš Advokatfirma Nierzwicki & Bluszko AS

Ką daryti iškart po sukčiavimo?

Blogiausia, ką galima padaryti – veikti panikoje ar ištrinti pokalbius. Net jei jaučiate gėdą, pyktį ar bejėgiškumą, pirmiausia išsaugokite įrodymus.
Išsaugokite:
  • visą pokalbio ekrano nuotraukas,
  • skelbimo ar parduotuvės nuorodą,
  • profilio pavadinimą ir nuotrauką,
  • telefono numerį,
  • sąskaitos numerį ar Vipps duomenis,
  • pavedimo patvirtinimą,
  • el. laiškus ir SMS,
  • siuntos duomenis, jei buvo pateikti,
  • skelbimo prekės nuotraukas,
  • kontaktų datas ir laikus.
Jei mokėjimas vyko per banką ar kortelę, greitai susisiekite su banku. Jei per Vipps — patikrinkite, kokias turite galimybes pranešti apie sandorį ir apsaugoti paskyrą. Jei pateikėte prisijungimo duomenis, BankID ar kortelės duomenis, veikite nedelsdami: užblokuokite kortelę, pakeiskite slaptažodžius ir susisiekite su banku.

Policija, bankas, platforma — kur pranešti apie įvykį?

Norvegijoje apie sukčiavimą galima pranešti policijai. Tai verta padaryti net jei suma atrodo nedidelė. Tokios bylos gali būti susietos su kitais pranešimais, o vienas asmuo gali apgauti dešimtis vartotojų.
Be policijos, verta pranešti ir ten, kur įvyko kontaktas:
  • skelbimų portale,
  • Facebook Marketplace,
  • internetinei parduotuvei,
  • Vipps,
  • bankui,
  • kortelės operatoriui,
  • galbūt kurjerių įmonei, jei sukčiavimas buvo susijęs su netikru pristatymu.
Vien pranešimo platformoje nepakanka – tai nepakeičia pranešimo policijai ir ne visada padeda susigrąžinti pinigus.

Pranešti policijai svarbu, tačiau nukentėjusysis turėtų žinoti, kad baudžiamasis procesas ir pinigų susigrąžinimas – ne visada tas pats. Kartais reikia lygiagrečiai įvertinti galimybę pareikšti reikalavimą konkrečiam asmeniui.~Tomasz Nierzwicki, advokatas iš Advokatfirma Nierzwicki & Bluszko AS

Ar įmanoma susigrąžinti pinigus?

Tai priklauso nuo situacijos. Jei pinigai pateko asmeniui, kurį galima identifikuoti, šansai didesni. Jei lėšos greitai pervestos toliau, išgrynintos ar pateko į vadinamojo „statytinio“ sąskaitą, byla tampa sudėtingesnė.
Praktiškai svarbu, ar nukentėjusysis turi mokėjimo gavėjo duomenis, telefono numerį, banko sąskaitą, pokalbių istoriją, pavedimo patvirtinimus, skelbimo duomenis ar parduotuvės puslapio adresą.
Kartais gali padėti reikalavimas sumokėti. Kartais reikia kreiptis į banką, policiją ar imtis civilinių veiksmų. Verta pasikonsultuoti dėl situacijos, prieš nusprendžiant, kad „nieko negalima padaryti“.
Apie pinigų susigrąžinimą Norvegijoje rašėme ir čia — nors straipsnis skirtas verslininkams, kai kurie mechanizmai, tokie kaip reikalavimų dokumentavimas ir formalus išieškojimas, gali padėti geriau suprasti, kaip svarbūs yra įrodymai.

Kaip susigrąžinti pinigus Norvegijoje? Praktinis vadovas verslininkams https://www.mojanorwegia.pl/biznes-i-gospodarka/jak-odzyskac-pieniadze-w-norwegii-praktyczny-przewodnik-dla-przedsiebiorcow-24518.html

Saugokitės, kad patys netaptumėte „tarpininku“

Kai kurie lenkai Norvegijoje gali būti įtraukti į sukčiavimą ne kaip aukos, o kaip tarpininkai. Kažkas prašo priimti pinigus į sąskaitą ar Vipps ir persiųsti juos toliau. Aiškina, kad turi problemų su sąskaita, yra užsienyje ar sumokės už pagalbą.
Tai gali atrodyti nekaltai, tačiau praktiškai tai gali reikšti dalyvavimą pinigų plovime ar pagalbą slepiant iš sukčiavimo gautas lėšas. Priimti pinigus iš nepažįstamų ir persiųsti juos toliau yra labai rizikinga.
Jei kas nors siūlo lengvai užsidirbti „praleidžiant“ pinigus per sąskaitą, geriausia iš karto nutraukti kontaktą.

Susiję tekstai MojaNorwegia portale

Taip pat verta perskaityti tekstus, kurie parodo, kur dažniausiai kyla finansinių nuostolių, nesąžiningų sandorių ar ginčų po pirkimo rizika:

Reikia teisinės pagalbos Norvegijoje?

Bylos, susijusios su sukčiavimu skelbimų portaluose, internetinėse parduotuvėse, Facebook Marketplace, Finn.no, Vipps ar privačiais sandoriais Norvegijoje, dažnai yra sudėtingesnės nei atrodo iš pradžių. Problema gali būti ne tik pats sukčiavimo pranešimas, bet ir nustatymas, kas gavo pinigus, kaip išsaugoti įrodymus, ar įmanoma susigrąžinti lėšas, ir ar byla yra baudžiamoji, civilinė ar abiejų rūšių.
Norvegijos teisė nukentėjusiems suteikia įvairias veiksmų galimybes, tačiau svarbu nedelsti. Tokiose bylose svarbūs pokalbiai, mokėjimų patvirtinimai, sąskaitų duomenys, ekrano nuotraukos, žinutės iš pardavimo platformų, internetinių puslapių adresai ir greita reakcija bankui, policijai ar kitai sandorio šaliai.
Jei turite abejonių dėl internetinio sukčiavimo, netikro skelbimo, nesąžiningos parduotuvės, nesąžiningo pardavėjo ar pirkėjo, mokėjimo per Vipps, avanso už butą ar bandymo apsimesti įmone, banku ar pardavimo platforma: susisiekite su Advokatfirma Nierzwicki & Bluszko AS.
Advokatų kontora specializuojasi padedant Norvegijoje gyvenantiems lenkams teisės klausimais, susijusiais su gyvenimu, darbu, turtu ir finansiniais ginčais. Ji derina norvegiškos teisinės sistemos išmanymą su lenkų klientų realijų ir poreikių supratimu, kurie dažnai nežino, ar situacija yra „tik nepavykęs sandoris“, ar jau reikalauja teisinės reakcijos.
Susisiekite su mumis, kad aptartumėte savo situaciją, išsaugotumėte įrodymus ir sužinotumėte, kokių veiksmų galite imtis, kad apsaugotumėte savo teises ir pinigus Norvegijoje.
Advokatfirma Nierzwicki & Bluszko AS

Advokatfirma Nierzwicki & Bluszko ASAdvokatfirma Nierzwicki & Bluszko AS

Kaip vertinate šį straipsnį?
0
0
0
0
0
Facebook Messenger YouTube Instagram TikTok
Svetainėje naudojami slapukai

Mūsų svetainė naudoja slapukus, kad optimizuotų veikimą, analizuotų srautą bei pritaikytų turinį ir reklamą pagal jūsų pageidavimus. Pagal „Google“ reikalavimus naudojame sutikimo režimą, kuris leidžia kontroliuoti, kokie duomenys renkami ir tvarkomi. Galite sutikti su visomis slapukų kategorijomis arba valdyti savo nustatymus. Daugiau informacijos rasite mūsų Privatumo politikoje.

Būtini

Šie slapukai yra būtini svetainės veikimui ir negali būti išjungti. Jie nustatomi reaguojant į jūsų veiksmus, pavyzdžiui, privatumo nustatymus, prisijungimą ar formų pildymą. Šie slapukai nesaugo jokios asmeninės informacijos.

Analitiniai

Analitiniai slapukai leidžia mums matuoti svetainės srautą ir analizuoti vartotojų elgseną. Tai padeda mums tobulinti svetainę ir pritaikyti jos turinį. Naudojame „Google Analytics“ sutikimo režimu, kuris veikia pagal jūsų nustatymus. Jei nesutiksite, „Google Analytics“ ribos duomenų rinkimą ir tvarkymą.

Rinkodaros

Rinkodaros slapukai naudojami reklamų personalizavimui mūsų ir partnerių svetainėse. Jų dėka reklamos yra aktualesnės ir atitinka jūsų interesus. „Google Ads“ veikia pagal sutikimo režimą, kuris pritaiko reklamų personalizavimo lygį pagal jūsų nustatymus. Galite nuspręsti, ar norite, kad jūsų duomenys būtų naudojami personalizuotai reklamai.

Valdyti nustatymus
Atmesti visus
Patvirtinti pasirinkimą
Sutikti su visais