Statybų aliarmas Norvegijoje. Siekiama sušvelninti reikalavimus, kad būtų daugiau būstų

Norvegijos statybų sektorius susiduria su augančiomis sąnaudomis ir aukštomis palūkanų normomis. Naujo būsto paklausa akivaizdžiai sumažėjo. Sausį naujų butų pardavimas sumažėjo 31 proc. Būsto krizė tęsiasi jau ketvirtus metus. Esant tokiai situacijai, Krikščionių Liaudies Partija paskelbė, kad teiks siūlymą keisti pastatų techninius reikalavimus.

Partijos lyderis Dag-Inge Ulstein interviu E24 paskelbė, kad pasiūlymas greitai bus pateiktas parlamentui. Tikslas – reikšmingai sumažinti statybų sąnaudas. Partija siūlo supaprastinimus ir nereikalingų reikalavimų panaikinimą. Taip pat siekiama suderinti reikalavimus su kitų Šiaurės šalių reglamentais. Ulsteinas pabrėžia, kad peržiūra turėtų sulaukti plataus palaikymo Norvegijos parlamente. Galiojančios techninės taisyklės, susijusios su planavimo ir statybų įstatymu, nustato minimalius pastatų reikalavimus Norvegijoje. Jos reglamentuoja saugumo, sveikatos, prieinamumo ir energinio efektyvumo klausimus. Apima priešgaisrinės apsaugos, konstrukcijos ir natūralių pavojų, tokių kaip potvyniai, nuošliaužos ar radonas, nuostatas. Taip pat numato reikalavimus vėdinimui, dienos šviesai, garso izoliacijai ir energetiniams parametrams.

Norvegijos būsto gamintojų asociacija pristatė prasčiausius sausio mėnesio duomenis per 16 metų. Rodikliai apima tiek pardavimus, tiek pradėtas investicijas. Rinka savaime neatsigaus. Didžiausias iššūkis išlieka statybų sąnaudos. Direktorius Lars Jacob Hiim palaiko partijos iniciatyvą, tačiau pažymi, kad pilna reikalavimų peržiūra gali užtrukti per ilgai. Sektorius tikisi, kad bus įgyvendintas vadinamasis 72 pasiūlymų sąrašas. Jį per šešias savaites parengė vyriausybės sudaryta darbo grupė. Hiimas atkreipia dėmesį, kad vyriausybė jį analizuoja jau daugiau nei aštuonis mėnesius. Savivaldybių ir regioninės plėtros ministras Bjørnar Skjæran informuoja, kad daugiau nei pusė veiksmų jau įgyvendinama. Jis žada naujus skaitmeninius sprendimus ir valstybės būsto banko kredito limitų didinimą. Vyriausybė išlaiko tikslą iki 2030 metų pastatyti 130 000 būstų. Ministras pripažįsta, kad statybų aktyvumas turi didėti, kad planas būtų realus. Statybinių medžiagų sektoriaus atstovai pabrėžia aukštų palūkanų normų įtaką. Jie perspėja, kad galimas palūkanų didėjimas po atlyginimų derybų gali dar labiau susilpninti rinką. Siūloma, be kita ko, taikyti mokesčių lengvatas pastatų renovacijai, supaprastinti komercinių pastatų konversiją į būstus ir padidinti valstybės būsto banko finansavimą.