Šokiruojantys duomenys iš Norvegijos. Rasti būstą sunku, o šimtai tūkstančių – tušti

Duomenis parengė įmonės Samfunnsøkonomisk Analyse ir Norkart bendradarbiaudamos su Norstat. Analizėje nagrinėjamas būsto išteklių nenaudojimo mastas ir priežastys. Buvo taikytas naujas metodas ir platesni duomenų šaltiniai. Pasak Husbanken, tai suteikia tikslesnį vaizdą nei ankstesni vertinimai.

Tyrimas rodo, kad tuščių būstų skaičius yra didesnis nei manyta anksčiau. Tai nėra staigaus tokių būstų skaičiaus augimo rezultatas. Lemiamą reikšmę turi geresnė duomenų kokybė. Taip pat buvo pakeistas skaičiavimo būdas. Rezultatas – realesnis vaizdas.

Pasak autorių, žinios apie tuščius būstus parodo, kur yra nenaudojami ištekliai. Tai leidžia analizuoti jų nenaudojimo priežastis. Duomenys rodo, kokios kliūtys trukdo būstus grąžinti į rinką. Ši informacija svarbi būsto politikos planavimui, pabrėžia Husbanken direktorius Hans Christian Sandlie.

Dauguma tuščių būstų yra už didžiųjų miestų ribų. Tai daugiausia mažiau urbanizuotos vietovės. Apie 123 tūkst. būstų jau ilgą laiką yra negyvenami. Dažnai tai senesni nekilnojamojo turto objektai. Jie yra toli nuo paslaugų ir darbo vietų.

Daugelis šių būstų yra privatūs. Didelę dalį sudaro paveldėtas turtas. Dažnai jie turi kelis savininkus. Tyrimas taip pat rodo, kad savivaldybės būstai retai ilgai stovi tušti. Jei taip nutinka, priežastis dažniausiai yra remontas, rekonstrukcija arba būsto neatitikimas gyventojų poreikiams.

Analizė taip pat rodo, kad urbanizuotose vietovėse yra apie 226 tūkst. poilsio namų, kurie sudaro papildomą būsto rezervą. – Be šių žinių būsto politika tampa mažiau tiksli, savivaldybėms sunkiau planuoti, o naujų namų statybos rizika didėja, kai esami lieka nenaudojami, – pažymi Sandlie.

Husbanken planuoja naudoti tyrimo rezultatus dialoge su Savivaldybių ir regionų ministerija. Duomenys taip pat padės konsultuoti savivaldybes. Pažymima, kad tai vis dar yra vertinimai, o ne pilnas sąrašas, ir ne visi būstai tinka iškart naudoti.