Silpna krona veikia kaip magnetas. Užsieniečiai perka Norvegijos vasarnamius

Žemas kronos kursas ir „coolcation“ (atostogos vėsesniame klimate) tendencija padidino susidomėjimą Norvegija. Šalis tapo patraukli kainomis tiems, kurie uždirba eurais. Praėjusiais metais 563 vasarnamiai atiteko užsienio savininkams. Tai daugiau nei du kartus daugiau nei 2017 metais, kai buvo užfiksuoti 268 sandoriai.

Istoriškai užsienio pirkėjai sudarė tik nedidelę rinkos dalį. Norvegijos vasarnamių rinka buvo laikoma uždara. Tačiau nauji duomenys rodo aiškų pokytį. Užsieniečiai dabar sudaro beveik 8 proc. pardavimų. Tai aukščiausias lygis per visą matavimų istoriją.

Aktyviausi yra švedai ir danai. Prie jų prisijungė vokiečiai ir olandai. Užsienio turistai taip pat dominuoja nuomos rinkoje. Nuo 75 iki 80 proc. komercinių nakvynių vasarnamiuose tenka svečiams iš kitų šalių. Jų skaičiaus augimas matomas daugelyje kalnų regionų.

Tarp priežasčių nurodomas žemas kronos kursas. Norvegija tapo „pigi šalis“ tiems, kurie turi eurų. Taip pat svarbi „coolcation“ tendencija, t. y. vėsesnių atostogų krypčių pasirinkimas. Papildomas veiksnys – stabilios sniego sąlygos Norvegijos kalnuose.

Tuo pačiu metu aukštos palūkanų normos riboja norvegų galimybes. Namų ūkiai susiduria su didelėmis išlaidomis. 2025 metais naudotų vasarnamių pardavimas buvo 11,3 proc. didesnis nei prieš metus. Vidutinė kaina šiuo metu siekia 2 945 961 kroną. Vidutinė kaina sumažėjo 0,9 proc., o tik 14 proc. objektų buvo parduota viršijant siūlomą kainą.

Užsienio pirkėjai, norėdami įsigyti nekilnojamąjį turtą Norvegijoje, turi gauti d-nummer. Procedūra gali užtrukti kelis mėnesius ir dažnai įvardijama kaip administracinė kliūtis. Tuo pačiu metu nuo 2027 metų įsigalios naujas vasarnamių vertinimo modelis. Pokytis gali paveikti apmokestinimą ir tolesnį tiek vietinių, tiek užsienio savininkų aktyvumą.