Norvegija vėl gali investuoti į branduolinių ginklų gamintojus. Nauja ataskaita atskleidžia sąlygas

Ketvirtadienį, spalio 15 d., komisija, kuriai vadovauja buvęs centrinio banko vadovas Sveinas Gjedremas, finansų ministrui Jensui Stoltenbergui pateikė 434 puslapių ataskaitą. Dokumente pateikiami pasiūlymai keisti SPU etikos taisykles – fondas atlieka svarbų vaidmenį finansuojant Norvegijos viešąsias išlaidas. Stoltenbergas informavo, kad kitų metų biudžete iš fondo turėtų būti skirta daugiau kaip 600 mlrd. NOK, t. y. ketvirtadalis visų lėšų.

Taryba ir toliau vertins, ar įmonės, į kurias investuoja SPU, kelia rimtų etikos normų pažeidimų riziką. Tačiau jos išvados neapims rekomendacijų dėl konkrečių veiksmų, įskaitant įmonės pašalinimą iš investicijų portfelio. Tinkamų priemonių pasirinkimą perims Norges Bank. Komisija šį pakeitimą pagrindžia visapusiška banko atsakomybe už fondo valdymą ir atsakingos investavimo politikos vykdymą.

Įmonių pašalinimo riba turi išlikti aukšta. Pagal pasiūlymą Norges Bank pirmiausia turėtų naudotis savo, kaip akcininko, teisėmis, kad sumažintų tolesnių pažeidimų riziką. Bankas taip pat analizuos įmonės sąsajas su pažeidimu. Bus atsižvelgiama į būsimų pažeidimų tikimybę, įmonės veiklos mastą ir jos pasirengimą įgyvendinti pokyčius. Reikšmės turės ir žalos atlyginimo veiksmai nukentėjusių asmenų atžvilgiu.

Ataskaitoje taip pat numatoma pakeisti taisykles, susijusias su branduolinių ginklų gamintojais. Į SPU portfelį galėtų sugrįžti įmonės, kurių būstinės yra pripažintose NATO priklausančiose branduolinėse valstybėse. Kalbama apie Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos įmones. Galimybė vėl investuoti galėtų apimti tokius koncernus kaip „Lockheed Martin“, „Boeing“, „General Dynamics“, „BAE Systems“ ar „Airbus“. Gjedremas pasiūlymą grindžia pasikeitusia saugumo situacija, Norvegijos ginkluotųjų pajėgų stiprinimu ir augančia NATO branduolinio skėčio reikšme.

Pasiūlymai sulaukė dalies Norvegijos politikų pasipriešinimo. Kirsti Bergstø iš Socialistinės kairės partijos (SV) ir Oda Indgard iš Žaliųjų partijos (MDG) sukritikavo tarybos vaidmens silpninimą ir galimybę investuoti į branduolinių ginklų gamintojus. Bjørnaras Moxnesas iš partijos „Raudonieji“ (Rødt) perspėjo, kad investiciniuose sprendimuose gali būti sumenkinta tarptautinės teisės pažeidimų reikšmė. Kitaip ataskaitą įvertino Henrikas Asheimas iš Konservatorių partijos (Høyre), kuris dokumentą pavadino geru atspirties tašku rengiant nuspėjamas fondo valdymo taisykles.

Dabartinio ginčo kontekstas – laikinosios etikos gairės, kurias rudenį įvedė Stoltenbergas. Iš tarybos atėmus teisę rekomenduoti pašalinimus, protestuodama iš narystės atsistatydino tarptautinės teisės srityje besispecializuojanti teisininkė Cecilie Hellestveit. Vyriausybė savo pasiūlymus pavasarį pristatys Norvegijos parlamentui skirtame dokumente.