Dirba Norvegijoje, bet gali negauti leidimo nuolat gyventi. Vyriausybė kelia sąlygą

Nuo 2022 m. kovo į Norvegiją atvyko daugiau nei 84 tūkst. ukrainiečių. Asmenys, kuriems taikoma kolektyvinė apsauga, šiuo metu turi laikiną statusą, kuris jiems automatiškai nesuteikia teisės į nuolatinį leidimą gyventi. Todėl vyriausybė parengė naują sprendimą. Jis turėtų sudaryti galimybę gauti stabilesnį statusą asmenims, kurie dirba ir gauna pajamas, leidžiančias jiems išsilaikyti savarankiškai. Tačiau Ukrainos bendruomenės atstovai įspėja, kad siūlomas sąlygas gali būti pernelyg sunku įvykdyti.

Pajamų riba dar nėra galutinai nustatyta. Vyriausybė svarsto du variantus, pagal kuriuos reikėtų gauti bent 382 337 NOK arba 409 647 NOK metinių pajamų. Kitiems užsieniečiams, besikreipiantiems dėl nuolatinio leidimo gyventi, šiuo metu taikoma 341 373 NOK riba. Tai reiškia, kad abiejuose ukrainiečiams siūlomuose variantuose numatyti aukštesni finansiniai reikalavimai.

Projektas pristatytas rugsėjo viduryje. Konsultacijos turėtų trukti iki 2026 m. spalio 30 d., o naują leidimo gyventi gavimo tvarką planuojama pradėti taikyti 2027 m. vasarą. Tuo pat metu vyriausybė nori pratęsti kolektyvinę apsaugą ukrainiečiams iki 2028 m. kovo. Tačiau toks pratęsimas nereikš automatinio teisės į nuolatinį leidimą gyventi suteikimo. Naujas sprendimas skirtas asmenims, galintiems išlaikyti save ir šeimą iš savo pajamų.

Pasiekti reikalaujamas pajamas gali būti sunku. Norvegijos statistikos tarnybos (SSB) duomenimis, darbą rado maždaug pusė darbingo amžiaus ukrainiečių, atvykusių į Norvegiją po 2022 m. Tačiau daugelis jų dirba ne visu etatu. Vilde Hernes iš OsloMet Miestų ir regionų tyrimų instituto (NIBR) nurodo, kad maždaug pusė dirbančiųjų turi laikinąsias sutartis, todėl yra priversti nuolat ieškoti naujų įsidarbinimo galimybių. Tyrėjos teigimu, ypač sudėtinga vienišų tėvų ir pensininkų padėtis.

Tačiau vyriausybė neketina mažinti reikalavimų. Darbo ir integracijos ministrė Kjersti Stenseng pabrėžia, kad naujo sprendimo pagrindas turi būti gebėjimas savarankiškai išsilaikyti nesinaudojant socialinėmis išmokomis. Pasiūlymą kritikuoja ir opozicijos atstovai. Guri Melby iš Liberalų partijos (Venstre) bei Tage Pettersen iš Konservatorių partijos (Høyre) mano, kad ukrainiečiams turėtų būti taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir kitiems užsieniečiams. Tuo tarpu Hanne Stenvaag iš Raudonosios partijos (Rødt) teigia, kad siūlomą pajamų ribą galėtų pasiekti mažiau nei 20 proc. dirbančių ukrainiečių.

NRK šią problemą aprašo pateikdama 34 metų Tetianos Shevchenko pavyzdį. Moteris prieš ketverius metus su dviem vaikais pabėgo iš Kyjivo. Ji turi aukštąjį administravimo ir vadybos išsilavinimą, tačiau Norvegijoje dirba buhaltere 30 proc. etato ir gauna būsto pašalpą. Ji norėtų dirbti visu etatu. Jos devynerių metų dukra ir 16-metis sūnus lanko mokyklą Norvegijoje, turi ten draugų ir tikisi galimybės likti šalyje. Shevchenko pabrėžia, kad jai svarbus stabilus darbas ir galimybė planuoti šeimos ateitį.