Lietuvių
Dar viena problema Norvegijoje. Žuvininkystės ūkiai pavojuje
Hardangerfjorden gresia eutrofikacija. Fot. Adobe Stock, licencja standardowa
Jūrų tyrimų instituto ataskaita rodo, kad tolesnis žuvų gamybos augimas gali peržengti ekologinio saugumo ribas. Mokslininkai atkreipia dėmesį į eutrofikacijos riziką, t. y. pernelyg didelį vandens praturtinimą maistinėmis medžiagomis, kas gali lemti deguonies trūkumą gilesniuose fjordo sluoksniuose.
Tyrimai buvo atlikti reaguojant į Statsforvalteren Vestlande susirūpinimą, kuris pastebėjo sumažėjusį deguonies lygį prie dugno esančiuose vandenyse ir padidėjusį augalinių planktonų kiekį. Duomenys rodo padidėjusią azoto koncentraciją, todėl valdžia laikinai sustabdė naujų žuvininkystės leidimų išdavimą Hardangerfjorden regione.
Mokslininkai patvirtina, kad dabartinė gamyba vis dar atitinka aplinkosaugos normas, tačiau tolesnės plėtros galimybės yra ribotos. Išimtis taikoma tik toms vietovėms, kuriose aptikta dugno nuosėdų tarša.
Mokslininkai patvirtina, kad dabartinė gamyba vis dar atitinka aplinkosaugos normas, tačiau tolesnės plėtros galimybės yra ribotos. Išimtis taikoma tik toms vietovėms, kuriose aptikta dugno nuosėdų tarša.
Varis ir cinkas žuvininkystės regionuose
Ataskaitoje nurodoma, kad blogėjanti fjordo aplinkos būklė susijusi su sunkiųjų metalų, tokių kaip varis ir cinkas, buvimu. Šios medžiagos patenka tiek iš senų pramonės įmonių, tiek iš žuvininkystės ūkių.
Anksčiau varis buvo naudojamas tinklams apsaugoti nuo dumblių apaugimo, todėl jo koncentracija nuosėdose išaugo. Šiuo metu augintojai vis dažniau atsisako šios praktikos, naudodami mechaninį valymą arba alternatyvias, mažiau kenksmingas priemones.
Anksčiau varis buvo naudojamas tinklams apsaugoti nuo dumblių apaugimo, todėl jo koncentracija nuosėdose išaugo. Šiuo metu augintojai vis dažniau atsisako šios praktikos, naudodami mechaninį valymą arba alternatyvias, mažiau kenksmingas priemones.
Eutrofikacijos rizika ir naujos rekomendacijos žuvininkystei
Mokslininkai įspėja, kad planuojamos akvakultūros investicijos Hardangerfjorden regione, ypač Varaldsøy, Skåneviksfjorden ir Onarheimsfjorden vietovėse, turi būti kruopščiai analizuojamos. Simuliaciniai modeliai rodo, kad gamybos didinimas gali lemti pernelyg didelį planktono augimą ir deguonies kiekio sumažėjimą vandenyje.
Problema neapsiriboja tik parazitais, tokiais kaip lašišų utėlės, bet apima ir maistinių medžiagų perteklių. Tinkamas būsimų ūkių išdėstymas bus lemiamas siekiant išvengti fjordo aplinkos būklės blogėjimo.
Problema neapsiriboja tik parazitais, tokiais kaip lašišų utėlės, bet apima ir maistinių medžiagų perteklių. Tinkamas būsimų ūkių išdėstymas bus lemiamas siekiant išvengti fjordo aplinkos būklės blogėjimo.
Hardangerfjordo jautrių ekosistemų apsauga
Instituto ataskaita jau perduota Norvegijos administracijai, kuri spręs, ar leisti tolesnę žuvininkystės plėtrą šiame regione. Aplinkos apsaugos tarnyba pabrėžia, kad dokumentas bus pagrindas svarstant naujas akvakultūros leidimų paraiškas.
Mokslininkai ragina saugoti jautrias ekosistemas, įskaitant koralų rifus ir bambukinių koralų kolonijas Hardangerfjorden regione. Prieš įrengiant naujas auginimo sistemas, rekomenduojama nuodugniai ištirti fjordo dugną, kad būtų išvengta neigiamo poveikio unikalioms jūrų buveinėms.
Mokslininkai ragina saugoti jautrias ekosistemas, įskaitant koralų rifus ir bambukinių koralų kolonijas Hardangerfjorden regione. Prieš įrengiant naujas auginimo sistemas, rekomenduojama nuodugniai ištirti fjordo dugną, kad būtų išvengta neigiamo poveikio unikalioms jūrų buveinėms.
Dodaj komentarz
Wyślij