Stiuardesė ligoninėje po kontakto su hantavirusu. Ar Europos gyventojai turi pagrindo nerimauti?

Laivas MV Hondius plaukė pietų Atlanto vandenyne. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, pirmieji simptomai pas ligonius pasireiškė balandį.

Keleiviai skundėsi, be kita ko, karščiavimu, skrandžio problemomis ir silpnumu. Kai kurių žmonių sveikatos būklė greitai pablogėjo ir atsirado rimtų kvėpavimo problemų.

Dėl to šiuo atveju susidomėjo sveikatos tarnybos. Jos tikrina, kas galėjo turėti kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis ir ar yra rizika virusui toliau plisti.

Hantavirusai – tai virusų grupė, kurią daugiausia platina graužikai, pvz., pelės ir žiurkės. Žmogus gali užsikrėsti daugiausia per kontaktą su jų išmatomis, šlapimu ar seilėmis.

Užsikrėsti galima, pavyzdžiui, valant vietas, kur buvo graužikų. Ypač rizikinga sausai šluoti ar siurbti, nes užterštos dalelės gali pakilti į orą ir būti įkvėptos.

Tyrimai parodė, kad šiuo atveju kalbama apie Andes hantaviruso variantą. Šis tipas dažniausiai aptinkamas Pietų Amerikoje ir gali sukelti sunkesnę ligos eigą.

Skirtingai nei dauguma hantavirusų, Andes variantas retais atvejais gali būti perduodamas iš žmogaus žmogui. Vis dėlto sveikatos tarnybos pabrėžia, kad tokios situacijos labai retos ir paprastai reikalauja artimo bei ilgesnio kontakto su užsikrėtusiu asmeniu.

Europos sveikatos tarnybos ramina: rizika Europos gyventojams šiuo metu yra labai maža. Asmenys, kurie galėjo turėti kontaktą su užsikrėtusiais, yra stebimi, o įtariami atvejai tiriami.

Stiuardesė, kuri buvo paguldyta į ligoninę Amsterdame, turi lengvus simptomus. Ji buvo izoliuota profilaktiškai, kad gydytojai galėtų saugiai atlikti diagnostiką.

Nors atvejis susijęs su laivu ir Pietų Amerikos variantu, hantavirusai nėra visiškai svetimi Norvegijoje.

Norvegijos visuomenės sveikatos institutas informuoja, kad Norvegijoje pasitaiko liga, žinoma kaip musepest. Ji taip pat susijusi su hantavirusais, tačiau dažniausiai tai yra kitas viruso tipas nei tas, kuris nustatytas MV Hondius laive.

Didesnė užsikrėtimo rizika yra tiems, kurie dažnai būna miške, dirba lauke arba valo vasarnamius, rūsius, garažus ir kitas vietas, kur galėjo būti pelių.

Svarbiausia taisyklė paprasta: nesiurbkite ir nešluokite sausai vietų, kur galėjo būti graužikų.

Prieš valant verta gerai išvėdinti patalpą. Tada reikia sudrėkinti užterštus paviršius valikliu ar dezinfekavimo priemone ir naudoti pirštines. Geriau vengti šluoti ar siurbti, jei matyti pelių pėdsakų.

Atsargumą verta ypač išlaikyti vasarnamiuose po žiemos, rūsiuose, garažuose, pašiūrėse ir sandėliukuose.

Asmenys, kurie turėjo artimą kontaktą su MV Hondius laivo keleiviais ar įgula ir pastebi nerimą keliančius simptomus, turėtų kreiptis į gydytoją.

Tarp tokių simptomų yra, be kita ko, karščiavimas, stiprus silpnumas, raumenų skausmai, kosulys, dusulys ar staigus savijautos pablogėjimas. Kalbėdami su gydytoju verta paminėti galimą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.

Šiuo metu nėra signalų, kad hantavirusas keltų grėsmę Europos ar Norvegijos gyventojams. Vis dėlto atvejis vertinamas rimtai, nes laive pasitaikė sunkių susirgimų.

Sveikatos tarnybos pabrėžia, kad šiuo metu svarbiausia yra tyrimai, simptomus turinčių asmenų izoliavimas ir tų, kurie galėjo turėti kontaktą su užsikrėtusiais, stebėjimas.

Šaltiniai: Aftenposten, WHO, ECDC, RIVM, FHI.