Paplūdimiai Norvegijoje: daugiau pastatų, mažiau poilsio vietų
Norvegijos pakrantės juosta tampa vis mažiau prieinama gyventojams. Centrinė statistikos tarnyba (SSB) praneša, kad 32 proc. pakrantės šiuo metu yra užstatyta taip, kad riboja viešą prieigą. 2025 metais buvo patenkinta 88,4 proc. prašymų statybai šioje zonoje.
Vis mažiau vietų vertinama kaip laisvai prieinamos žmonėms.
Fot. Adobe Stock, licencja standardowa (zdjęcie poglądowe)
Pakrantės juosta apima teritoriją nuo kranto linijos iki 100 metrų į sausumą. Čia galioja visuotinės prieigos teisė, o statyba iš esmės nėra leidžiama. Tačiau SSB duomenys rodo nuoseklų prieinamumo mažėjimą. Šiuo metu žmonėms prieinama mažiau nei 70 proc. šios zonos. Didžiausi apribojimai yra pietuose ir rytuose, ypač Oslo fjordo regione.
Pakrantė nyksta. Prie kranto kyla pastatai
Prieinamumas priklauso nuo regiono. Bendrą šalies vidurkį kelia šiaurės ir vakarų regionai, kur pakrantės linija ilga, palyginti su gyventojų skaičiumi. Kitaip yra tankiau apgyvendintose šalies dalyse. Akershus regione neprieinama yra 71 proc. pakrantės juostos.
Svarbi ir savivaldybė. SSB nurodo, kad net regionuose su aukštu bendru prieinamumu yra vietų, kur prieiga prie kranto labai ribota. Žemiausias rodiklis – Vestby Akershus regione. Ten potencialiai prieinama tik 21 proc. pakrantės juostos. Antrą vietą užima Kvitsøy Rogalande su 22 proc.
Svarbi ir savivaldybė. SSB nurodo, kad net regionuose su aukštu bendru prieinamumu yra vietų, kur prieiga prie kranto labai ribota. Žemiausias rodiklis – Vestby Akershus regione. Ten potencialiai prieinama tik 21 proc. pakrantės juostos. Antrą vietą užima Kvitsøy Rogalande su 22 proc.
SSB atkreipia dėmesį, kad statybos vyksta ir prie kitų vandens telkinių.Fot. wikimedia.org/ fot. Arsenikk/ CC BY-SA 2.0
Ežerai taip pat patiria spaudimą. Atsisakymų nedaug
Gėlo vandens telkiniai nepriskiriami pakrantės juostai. SSB juos apibūdina kaip upių ir vandens telkinių zoną, t. y. teritoriją iki 100 metrų nuo ežerų ir didesnių upių. Prieinamumas čia didesnis. 2025 metais jis siekė 89 proc. ir beveik nepasikeitė nuo 2000 metų.
Kitaip atrodo didžiausi ežerai. Šešių didžiausių vandens telkinių zonoje tik Femunden viršija šalies vidurkį – prieinamumas siekia 91 proc. Mažiausias rodiklis – Randsfjorden. Ten visiems prieinama tik 42 proc. pakrantės zonos.
Kitaip atrodo didžiausi ežerai. Šešių didžiausių vandens telkinių zonoje tik Femunden viršija šalies vidurkį – prieinamumas siekia 91 proc. Mažiausias rodiklis – Randsfjorden. Ten visiems prieinama tik 42 proc. pakrantės zonos.
2025 metais valdžios institucijos gavo 999 prašymus statybai pakrantės juostoje. 883 prašytojams buvo priimti teigiami sprendimai. Upės ir vandens telkinių zonoje buvo patenkinti 331 iš 359 prašymų. Tai sudaro 92,2 proc. teigiamų sprendimų, o visose apygardose didelė dalis prašymų buvo patenkinta.
Kaip vertinate šį straipsnį?