Norvegų finansai 2025 m. Pajamų augimo nepakanka: odontologas – nepasiekiamas
Naujausi Norvegijos Gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys rodo nedidelį gyventojų finansinės padėties pagerėjimą 2025 metais. Tačiau ekonominių sunkumų lygis vis dar aiškiai didesnis nei prieš dešimt metų. Dažniausiai problemas nurodo vienišiai ir 25–44 metų amžiaus žmonės.
Ekonominių sunkumų lygis išlieka aukštesnis nei prieš dešimtmetį.
Fot. Pexels
Duomenys rodo, kad 8 proc. apklaustųjų savo finansinę padėtį vertina kaip sunkią. Centrinis statistikos biuras pabrėžia, kad riboto biudžeto asmenų dalis sumažėjo, palyginti su 2024 m., tačiau vis dar išlieka aukšta.
Tuo pačiu metu 20 proc. gyventojų nurodo, kad neturi bent vieno materialaus gėrio, o 13 proc. – socialinio gėrio. Tai daugiau nei 2015 m., kai materialių gėrių trūko 13 proc., o socialinių – 9 proc. Namų ūkių pajamų augimas 2025 m. galėjo sušvelninti nuolat aukštų kainų ir kreditų kaštų poveikį.
Tuo pačiu metu 20 proc. gyventojų nurodo, kad neturi bent vieno materialaus gėrio, o 13 proc. – socialinio gėrio. Tai daugiau nei 2015 m., kai materialių gėrių trūko 13 proc., o socialinių – 9 proc. Namų ūkių pajamų augimas 2025 m. galėjo sušvelninti nuolat aukštų kainų ir kreditų kaštų poveikį.
Labiausiai pažeidžiami – vienišiai ir jauni suaugusieji
Nors finansinių problemų mastas visuomenėje šiek tiek mažėja, skirtumai tarp grupių išlieka ryškūs. Dažniausiai lėšų stoką deklaruoja vieniši asmenys iki 45 metų ir vieniši tėvai. Pastarojoje grupėje beveik pusė apklaustųjų nurodo, kad neturi bent vieno materialaus gėrio, nors sumažėjimas, palyginti su 2024 m., nėra statistiškai reikšmingas.
Mažiau problemų nurodo poros virš 45 metų be vaikų. Tarp vienišių 25–44 metų amžiaus net 41 proc. teigia neturintys lėšų pagrindiniams gėriams.
Mažiau problemų nurodo poros virš 45 metų be vaikų. Tarp vienišių 25–44 metų amžiaus net 41 proc. teigia neturintys lėšų pagrindiniams gėriams.
Asmenų, patiriančių finansinių, materialinių ar socialinių sunkumų, dalis. Asmenys nuo 16 metų ir vyresni.Il. SSB
Augančios būsto ir skolų išlaidos
Didelė našta išlieka būsto išlaidos. Asmenų, kurie jas laiko labai sunkiai pakeliamomis, dalis išaugo nuo maždaug 5 proc. 2011–2020 m. iki 9 proc. 2025 m. Tai labiausiai jaučia 25–44 metų asmenys, iš kurių 12 proc. būsto išlaidas laiko ypač sunkiai pakeliamomis.
Šioje grupėje dažniau pasitaiko didelės kredito įmokos ir brangi nuoma. Vyresni nei 67 metų senjorai žymiai rečiau jaučia šią naštą – tik 4 proc. deklaruoja sunkumus dėl būsto išlaidų.
Šioje grupėje dažniau pasitaiko didelės kredito įmokos ir brangi nuoma. Vyresni nei 67 metų senjorai žymiai rečiau jaučia šią naštą – tik 4 proc. deklaruoja sunkumus dėl būsto išlaidų.
Vyresni nei 67 metų senjorai žymiai rečiau jaučia būsto išlaidų spaudimą.Fot. fotolia
Pigiau nėra – didėja skolų ir gydymo trūkumo problema
Vis didesniu iššūkiu tampa ir kredito kortelių skolos. Apie 3 proc. namų ūkių turi problemų su jų grąžinimu, o 19 proc. tokius įsipareigojimus laiko našta. Dažniausiai tai nurodo 25–44 metų asmenys, iš kurių 32 proc. vartojimo kreditą vertina kaip sunkiai pakeliamą.
Tuo pačiu didėja žmonių, kurie neišgali gydytis pas odontologą, skaičius. 2025 m. tai liečia 8 proc. gyventojų, t. y. 355 tūkst. žmonių. Daugiausia pranešimų gaunama iš 25–44 metų suaugusiųjų, tarp kurių šis rodiklis per dešimtmetį padvigubėjo.
Tuo pačiu didėja žmonių, kurie neišgali gydytis pas odontologą, skaičius. 2025 m. tai liečia 8 proc. gyventojų, t. y. 355 tūkst. žmonių. Daugiausia pranešimų gaunama iš 25–44 metų suaugusiųjų, tarp kurių šis rodiklis per dešimtmetį padvigubėjo.
Surinkti duomenys rodo, kad nors ekonominis spaudimas Norvegijoje pradeda šiek tiek silpnėti, daug grupių – ypač vienišiai ir jauni suaugusieji – vis dar susiduria su finansiniais apribojimais. Artimiausiais metais svarbu stebėti gyvenimo išlaidų pokyčius ir valstybės veiksmus, kad būtų galima geriau įvertinti, kiek jie veikia kasdienį gyventojų ekonominį saugumą.
Kaip vertinate šį straipsnį?