Lietuvių
Norvegijos žiema nebeišgelbės? Šokiruojantys tyrėjų duomenys
Pietinėje šalies dalyje lietus vis dažniau keičia sniegą. Fot. Adobe Stock, licencja standardowa
Per artimiausius 75 metus Norvegija gali netekti net 32 žiemos dienų. Pokyčiai susiję su dienų, kai temperatūra žemesnė nei nulis, skaičiumi. Tai lemia ilgalaikės klimato tendencijos. Ekspertai atkreipia dėmesį į pasekmes aplinkai, visuomenei ir ekonomikai.
Vidutinė žiemos trukmė Norvegijoje nuolat trumpėja. Per ateinančius 75 metus šalis gali prarasti vidutiniškai 32 žiemos sezono dienas, laikomas laikotarpiu, kai vidutinė paros temperatūra yra žemesnė nei nulis. Prognozės parengtos pagal RCP 4.5 emisijų scenarijų, atitinkantį dabartinę pasaulinę klimato politiką. Šis reiškinys palies tiek pietinius, tiek šiaurinius šalies regionus, kur žiemos jau dabar tampa švelnesnės.
Duomenys rodo aiškią tendenciją
Žiemos temperatūra Norvegijoje iki 2100 m. gali pakilti 2,3 °C. Slidinėjimo sezonas, apibrėžiamas kaip dienų skaičius, kai sniego danga viršija 25 cm, vidutiniškai sutrumpės 44 dienomis.
Didžiausias Norvegijos ledynas Jostedalsbreen iki šio amžiaus pabaigos gali netekti net pusės savo ledo masės. Tokiuose regionuose kaip Finnmark žiemos gali sutrumpėti 20–40 dienų, o dauguma kritulių iškris lietaus pavidalu.
Didžiausias Norvegijos ledynas Jostedalsbreen iki šio amžiaus pabaigos gali netekti net pusės savo ledo masės. Tokiuose regionuose kaip Finnmark žiemos gali sutrumpėti 20–40 dienų, o dauguma kritulių iškris lietaus pavidalu.
Pasekmės aplinkai ir ekonomikai
Trumpėjanti žiema turės pasekmių daugeliui sektorių – nuo žiemos sporto iki žemės ūkio ir infrastruktūros. Mažiau šalčio dienų reiškia trumpesnį slidinėjimo sezoną, daugiau lietaus vietoje sniego ir didesnę nuošliaužų ar potvynių riziką.
Slidinėjimo centrai, tokie kaip Bortelid Agder regione, jau dabar pastebi trumpesnius ir mažiau stabilius sezonus. Tyrėjai pabrėžia, kad būtina investuoti į prisitaikymą prie naujų klimato sąlygų.
Slidinėjimo centrai, tokie kaip Bortelid Agder regione, jau dabar pastebi trumpesnius ir mažiau stabilius sezonus. Tyrėjai pabrėžia, kad būtina investuoti į prisitaikymą prie naujų klimato sąlygų.
Klimato ir aplinkos ministras Andreas Bjelland Eriksen pažymi, kad artimiausiais metais Norvegijoje bus mažiau žiemų ir daugiau kritulių, todėl klimatas taps drėgnesnis ir nestabilesnis. Jo nuomone, šalis turi vienu metu mažinti emisijas ir pritaikyti visuomenę prie naujos, šiltesnės realybės.
Dodaj komentarz
Wyślij