Kas toliau su elektra Norvegijoje? Stortingas spartina įstatymų svarstymą

Norvegijos perdavimo tinklas yra perkrautas daugelyje šalies regionų. Įmonės ir institucijos gauna atsisakymus prisijungti prie elektros dėl laisvos galios trūkumo. Problema palietė ir povandeninių laivų bazę Ramsunde, Norvegijos šiaurėje. Dabar dauguma Stortingo energetikos komitete pritarė naujam perdavimo tinklo veiksmų paketui. Balsavimas numatytas gegužės 19 d.

Konservatorių partijos atstovas Aleksander Stokkebø kritikavo vyriausybę dėl neveiksmingos energetikos politikos portale Nettavisen. Pasak jo, dabartinė situacija stabdo pramonės ir naujų investicijų plėtrą. Statnett neseniai uždarė naujų galios rezervacijų galimybę į šiaurę nuo Svartisen Nordlande. Anksčiau dėl perkrauto tinklo perspėjo ir valstybinė kontrolės tarnyba Riksrevisjonen. Problema apima vis didesnę Norvegijos dalį.

Už naujus sprendimus pasisakė Progreso partija, Konservatorių partija, Socialistų kairės partija, Žaliųjų partija ir Liberalų partija. Politikai nori paspartinti energetikos infrastruktūros plėtrą. Vienas pagrindinių elementų – administracinių vėlavimų mažinimas. Stortingas tikisi pokyčių regioninių valstybės administracijos atstovų veikloje, kurių prieštaravimai dažnai lėtina investicijas. Reformų šalininkų nuomone, valstybė turi vienu metu saugoti aplinką, remti pramonę ir kurti darbo vietas.

Progreso partijos atstovas Kristoffer Sivertsen perspėjo, kad Norvegija susiduria su „energetine bomba“, kuri pirmiausia smogė šalies šiaurėje. Jo nuomone, elektros prieigos trūkumas apsunkina pramonės plėtrą ir gyventojų skaičiaus didinimo politiką šiaurinėje Norvegijoje. Politikas taip pat susiejo problemą su nacionalinio saugumo klausimu. Esamą situaciją jis įvertino kaip „energetikos politikos skandalą“. Jis pridūrė, kad panašios problemos netrukus gali kilti ir kitose šalies dalyse.

Nauji pasiūlymai numato didesnį esamo perdavimo tinklo, politikų vadinamo „energetinėmis greitkeliais“, panaudojimą. Parlamentas nori, kad vyriausybė išanalizuotų galimybę sistemą eksploatuoti su mažesniais saugumo rezervais. Šiuo metu tinklas turi būti pasiruošęs dideliam gedimui be elektros tiekimo pertraukų. Dėl to dalis pralaidumo lieka neišnaudota. Konservatorių partija mano, kad Statnett veikia pernelyg atsargiai.

Pasak Stokkebø, šiuolaikinės technologijos gali padidinti prieinamas perdavimo galias. Tai apima, be kita ko, jutiklius ir dirbtinį intelektą, realiu laiku stebintį tinklą. Parlamentas taip pat nori paspartinti energetikos infrastruktūros skaitmeninimą. Kitas sprendimas – vadinamasis „tilknytning på vilkår“. Įmonės galėtų gauti prieigą prie elektros, jei sutiktų su laikinu atjungimu nuo tinklo krizės atveju.

Prieš kai kuriuos pasiūlymus pasisakė Raudonųjų partija. Sofie Marhaug kritikavo, be kita ko, mokamų galios rezervacijų idėją ir vėl pasisakė prieš Melkøya SGD įrenginių prijungimą prie elektros tinklo. Jos nuomone, naujos taisyklės gali palankiai vertinti duomenų centrus. Pasak politikės, būtent jie lengviausiai sutiks su laikino atjungimo rizika, naudodami generatorius. Raudonieji taip pat mano, kad tokie sprendimai kelia abejonių klimato požiūriu.

Pokyčių šalininkai teigia, kad nauji sprendimai gali sumažinti tinklo mokesčių spaudimą vartotojams. Jie taip pat turėtų leisti prijungti daugiau investicijų dar prieš baigiant infrastruktūros plėtrą. Parlamentas nori paspartinti naujų taisyklių diegimą dideliems energijos vartotojams, laukiantiems prisijungimo prie tinklo. Tuo pat metu vyksta diskusija, kaip suderinti energijos tiekimo saugumą su augančiais pramonės ir naujų technologinių investicijų poreikiais.