Darbo teisė gali apsaugoti ir darbdavį. 10 būdų, kaip optimizuoti darbo sutarties sąlygas

• Bandomasis laikotarpis leidžia įvertinti darbuotojo kompetenciją ir tinkamumą komandai.

• Lankstus darbo laikas leidžia geriau pritaikyti grafiką prie įmonės poreikių.

• Darbo laiko vidurkinimas suteikia daugiau lankstumo be papildomų išlaidų.

• Konfidencialumo ir lojalumo sąlygos saugo įmonės slaptą informaciją.

• Konkurencijos draudimas apsaugo įmonę nuo klientų ir žinių praradimo.

• Aiškios sutarties nutraukimo procedūros sumažina ginčų riziką.

• Darbo tvarkos taisyklės, patvirtintos Arbeidstilsynet, suvienodina įmonės taisykles.

• Nedalyvavimo darbe pranešimo tvarka pagerina įmonės veiklą.

• Terminuotos sutartys ir darbo valandų bankas suteikia lankstumo projektams.

• Darbuotojų įdarbinimas iš užsienio sumažina įdarbinimo išlaidas.

Štai dešimt būdų, kuriuos verta apsvarstyti.

Bandomasis laikotarpis (prøvetid) – tai laikas, kai darbdavys ir darbuotojas gali įvertinti, ar bendradarbiavimas vyksta sklandžiai. Įmonei tai galimybė įvertinti kandidato kompetencijas, darbo stilių ir tinkamumą komandai, o darbuotojui – įsitikinti, ar darbo aplinka jam tinka.

Pavyzdys? Tarkime, kad samdote naują projektų vadovą (prosjektleder) šešių mėnesių bandomajam laikotarpiui. Per šį laiką galite patikrinti, ar jis gerai supranta projektus, ar bendradarbiauja su kitais vadovais, ar turi autoritetą tarp kitų darbuotojų. Jei per šį laikotarpį paaiškėja, kad darbas nevyksta sklandžiai, lengviau ir saugiau nutraukti bendradarbiavimą, nei jei būtumėte pasirašę sutartį be bandomojo laikotarpio.

Bandomasis laikotarpis taip pat suteikia galimybę palaipsniui įvesti darbuotoją į darbą. Galima nustatyti mažesnius tikslus pirmiesiems mėnesiams ir stebėti, kaip kandidatas juos įgyvendina. Tai leidžia mokytis praktiškai, nepatiriant didelės rizikos įmonei.

Gerai suformuluota bandomojo laikotarpio sąlyga sutartyje turėtų apibrėžti jo trukmę, darbuotojo vertinimo taisykles ir pasekmes pasibaigus bandomajam laikotarpiui – tiek teigiamo, tiek neigiamo įvertinimo atveju. Taip visos šalys tiksliai žino, ko tikėtis, o galimi nesusipratimai sumažinami iki minimumo.

Darbo sutartyje galima tiksliai nurodyti, kiek valandų per savaitę darbuotojas dirba, tačiau galima numatyti ir lankstumą. Tai leidžia įmonei geriau pritaikyti darbo grafiką prie esamų poreikių ir projektų.

Pavyzdys: darbuotojas gali dirbti tris dienas per savaitę pilnu etatu biure, o likusias dienas atlikti užduotis pagal įmonės poreikį. Toks lankstumas leidžia įmonei užtikrinti darbo tęstinumą, o darbuotojui lengviau derinti profesinius įsipareigojimus su asmeniniu gyvenimu.

Lankstus darbo laikas ir darbas ne visu etatu taip pat padeda sezoniniuose projektuose ar kai reikia daugiau įsitraukimo tam tikromis dienomis. Tokiu būdu įmonė gali reaguoti į besikeičiančius poreikius nedidindama nuolatinių įdarbinimo išlaidų.

Norvegijos teisė leidžia vadinamąjį darbo laiko vidurkinimą (gjennomsnittsberegning). Tai reiškia, kad darbuotojas kai kuriomis savaitėmis gali dirbti net iki 50 valandų, o įmonei nereikia mokėti 40% priedo, jei per ilgesnį laikotarpį vidutinis darbo laikas neviršija 40 valandų per savaitę.

Tai labai praktiškas sprendimas įmonėms, kurios vykdo projektus su kintamu darbo krūviu. Pavyzdys? Transporto įmonėje, gavus didelį užsakymą, darbuotojas gali kelias savaites dirbti po 50 valandų per savaitę, o vėliau turėti ramesnį laikotarpį. Dėl darbo laiko vidurkinimo įmonės išvengia papildomų išlaidų, o darbuotojas nepraranda darbo valandų – viskas apskaičiuojama pagal vidutinį darbo laiką.

Toks sprendimas suteikia lankstumo ir padeda efektyviau planuoti išteklius, ypač padidėjus projektų apimtims.

Konfidencialumo ir lojalumo sąlygos (taushetsplikt, lojalitetsplikt) yra svarbi kiekvienos darbo sutarties dalis. Jų tikslas – apsaugoti įmonės slaptą informaciją ir sumažinti nelojalių darbuotojų veiksmų riziką.

Praktinis pavyzdys? Darbuotojas negali atskleisti rinkodaros strategijos, produkto plėtros planų ar perduoti šios informacijos konkurentams. Tokios nuostatos užtikrina, kad įmonės žinios, klientų kontaktai ir vidinės procedūros išliktų saugios.

Konkurencijos draudimas (konkurranseklausul) ir klientų sąlygos (kundeklausul) – tai priemonės, leidžiančios apsaugoti įmonę nuo žinių, klientų ir verslo kontaktų praradimo darbuotojui išėjus iš darbo. Jos padeda užtikrinti įmonės poziciją rinkoje ir išvengti situacijų, kai buvęs darbuotojas perkelia klientų santykius konkurentams arba įkuria konkuruojančią įmonę.

Pavyzdys? Jei darbuotojas dirbo su pagrindiniais klientais, klientų sąlyga gali uždrausti jam tam tikrą laiką po išėjimo iš darbo kontaktuoti su šiais klientais. Panašiai konkurencijos draudimas gali apriboti galimybę dirbti toje pačioje srityje ar panašioje pozicijoje nustatytą laikotarpį.

Tokios nuostatos padeda apsaugoti įmonę ne tik finansiškai, bet ir strategiškai. Jos užtikrina, kad žinios ir verslo santykiai liktų įmonėje, o buvusių darbuotojų veiklos sukeliama žala būtų gerokai mažesnė.

Tikslus sutarties nutraukimo taisyklių apibrėžimas yra svarbus tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Tai žymiai sumažina teisminių ginčų riziką, o bendradarbiavimas vyksta numatytai ir saugiai.

Praktiškai verta sutartyje nurodyti konkrečias situacijas, kurios gali lemti sutarties nutraukimą – pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklių pažeidimas, pareigų nevykdymas ar pasikartojantys vėlavimai. Aiškiai aprašytos taisyklės suteikia darbuotojui supratimą apie lūkesčius, o įmonei – užtikrina, kad problemų atveju galės veikti pagal įstatymus.

Toks požiūris ne tik apsaugo įmonę, bet ir kuria skaidrumą bei pasitikėjimą santykiuose su darbuotojais. Visi žino, ko tikėtis, o sprendimai dėl bendradarbiavimo pabaigos grindžiami aiškiais kriterijais.

Ne visos taisyklės turi būti tiesiogiai įrašytos į darbo sutartį. Dalį jų galima perkelti į darbo tvarkos taisykles, kurios, patvirtinus Arbeidstilsynet, tampa privalomos visiems darbuotojams – nereikia, kad kiekvienas jas pasirašytų.

Darbo tvarkos taisyklės – tai praktiškas įrankis suvienodinti įmonės taisykles. Jose galima apibrėžti nedalyvavimo darbe pranešimo procedūras, atostogų taisykles, darbo grafiką ar viršvalandžių apskaitą. Taip darbuotojai žino, ko tikėtis, o įmonei lengviau valdyti komandą ir išvengti nesusipratimų. Paprastai darbo tvarkos taisyklėse darbdavys gali įtraukti daug nuostatų, kurios jį apsaugos, ir jei taisyklės dar patvirtintos Arbeidstilsynet, darbdavio pozicija ir pripažinimas komandoje sustiprėja.

Patvirtintos taisyklės taip pat suteikia įmonei daugiau teisinio tikrumo. Ginčo atveju darbdavys gali remtis aiškiai apibrėžtomis taisyklėmis, kurios galioja visiems vienodai. Tai būdas įvesti tvarką ir skaidrumą kasdieniame darbe.

Aiškios nedalyvavimo darbe – tiek atostogų, tiek ligos – pranešimo procedūros yra svarbios sklandžiai įmonės veiklai. Jos užtikrina, kad darbuotojai tiksliai žinotų, kaip ir kada turi pranešti apie savo nebuvimą, o tai padeda išvengti nesusipratimų ir chaoso komandoje.

Jei darbuotojas suserga ir informuoja įmonę pagal nustatytą tvarką – pavyzdžiui, per pirmą darbo valandą išsiunčia el. laišką vadovui ir įrašo nebuvimą į sistemą. Taip personalo skyrius gali tinkamai suplanuoti pavaduojančius darbuotojus, o vadovai turi pilną situacijos vaizdą komandoje.

Nustačius aiškias tvarkas, įmonė įgyja užtikrintumą, kad viskas tvarkinga, o darbuotojai jaučiasi saugūs žinodami, kaip elgtis nedalyvavimo atveju. Tokios paprastos taisyklės taupo laiką, mažina stresą ir didina komandos efektyvumą.

Terminuotų sutarčių naudojimas suteikia įmonei didelį lankstumą, ypač sezoniniuose ar trumpalaikiuose projektuose. Tai leidžia darbdaviui pritaikyti komandą prie esamų poreikių, neįsipareigojant iš karto nuolatiniam įdarbinimui. Darbuotojas taip pat žino, kiek truks jo bendradarbiavimas ir kokios jo sąlygos.

Kitas naudingas įrankis – avspassering (darbo valandų bankas), t. y. galimybė už viršvalandžius gauti laisvą laiką vietoj papildomo atlyginimo. Jei darbuotojas vieną savaitę dirbo daugiau nei įprasta, kitą savaitę gali pasiimti vieną ar dvi laisvas dienas vietoj viršvalandžių apmokėjimo. Tai naudinga tiek įmonei – nes nedidina išlaidų, tiek darbuotojui – nes suteikia lankstesnę darbo užmokesčio formą laisvo laiko pavidalu. Tačiau reikia atsiminti, kad už laisvą laiką darbuotojas gauna bazinį valandinį atlyginimą, o už viršvalandžius (40 %) priedą privaloma išmokėti.

Terminuotų sutarčių ir avspassering derinys leidžia įmonei lanksčiai valdyti komandą, prisitaikant prie esamų poreikių, o darbuotojams suteikia lankstumo ir sąžiningą darbo laiko apskaitą.

Darbuotojų, dirbančių nuotoliniu būdu iš užsienio, įdarbinimas tampa vis populiaresnis. Tai leidžia mokėti bruto atlyginimą be prievolės mokėti socialinio draudimo įmokas (AGA) ir pajamų mokesčio avansą Norvegijoje, todėl sumažėja įdarbinimo išlaidos.

Pavyzdys? Oslas įmonė samdo specialistą, gyvenantį Lenkijoje, kuris dirba iš namų. Atlyginimas mokamas bruto sistema, o įmonei nereikia papildomai mokėti nei socialinio draudimo įmokų, nei pajamų mokesčio avanso Norvegijoje. Tačiau svarbu, kad darbas būtų iš tikrųjų atliekamas nuotoliniu būdu už Norvegijos ribų, o darbuotojas turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą užsienyje.

Toks sprendimas suteikia didelį lankstumą ir leidžia pasinaudoti talentais, gyvenančiais ne Norvegijoje. Tai leidžia įmonei greitai reaguoti į projektų poreikius, prireikus didinti komandą ir kartu optimizuoti įdarbinimo išlaidas.

Daugiau informacijos ir praktinių patarimų rasite susisiekę su Advokatfirma Nierzwicki & Bluszko AS advokatų kontora. Norvegijos darbo teisės ekspertai padės parengti sutartis, pritaikytas jūsų įmonės poreikiams ir apsaugoti jos interesus.