Vyriausybė įspėja savivaldybes. Ar savivaldybės išgyvens be valstybės pagalbos karo metu?

Norvegijos valdžia tikisi iš savivaldybių didesnio pasirengimo krizėms ir galimam ginkluotam konfliktui. Laiške, išsiųstame savivaldybėms metų pradžioje, nurodyti konkretūs uždaviniai. Vietos administracija turi parengti veiksmų scenarijus elektros, interneto ar mobiliojo ryšio tinklų sutrikimo atvejais. Vyriausybė taip pat pabrėžia kritinės infrastruktūros ir gyventojų apsaugos svarbą.

Laiškas savivaldybėms prasideda teiginiu apie būtinybę ruoštis rimtoms krizėms, o kraštutiniu atveju – karui. Už saugumą atsakingų institucijų teigimu, tarptautinė situacija tampa vis labiau įtempta. Teisingumo ir krizių valdymo ministrė Astri Aas-Hansen pabrėžia, kad savivaldybės turi būti pasirengusios įvairiems scenarijams. Tai apima, be kita ko, ryšių sistemų sutrikimus ir energijos tiekimo pertraukas.

Vyriausybės nuomone, dalis savivaldybių nėra tikros, kokios pareigos joms tenka. Todėl centrinė valdžia pabrėžia aiškių veiksmų planų poreikį. Savivaldybės turi nustatyti, kurie darbuotojai bus paskirti tarnybai krizės atveju. Taip pat būtina reguliariai treniruotis ekstremalių situacijų valdymo. Tikslas – užtikrinti pagrindinių viešųjų paslaugų teikimą gyventojams.

Savivaldybės atsako už daugelį svarbiausių viešųjų paslaugų. Tai apima vietinius kelius, mokyklas, darželius, slaugos namus ir vandentiekio sistemas. Savivaldybės taip pat valdo energetikos ir transporto infrastruktūros elementus. Šie objektai gali tapti potencialiais taikiniais konflikto metu. Todėl valstybės valdžia tikisi iš savivaldybių tikslių apsaugos ir veiksmų planų.

Svarbi saugumo sistemos dalis yra slėptuvės. Norvegijoje yra apie 600 viešųjų slėptuvių, kuriose gali tilpti apie 300 tūkst. žmonių. Privačių slėptuvių yra gerokai daugiau – jų skaičius viršija 18 tūkst. Tačiau daugeliu atvejų jos nėra paruoštos naudoti per reikalaujamą 72 valandų laikotarpį. Kai kurie pastatų savininkai net nežino, kad jų pastatuose yra tokios patalpos.

Valdžia taip pat pabrėžia pačių gyventojų vaidmenį saugumo sistemoje. Rekomenduojama pasirūpinti atsargomis, kurios leistų išgyventi bent savaitę be valstybės pagalbos. Tarp jų turėtų būti vanduo, ilgai galiojantis maistas, grynieji pinigai ir vaistai. Toks pasirengimas leis tarnyboms pirmiausia susitelkti į labiausiai pagalbos reikalingus asmenis krizės pradžioje.