Vaikai – derybų įkaitai? Norvegijoje vėl didėja skurdas

Norvegijos statistikos tarnyba (SSB) paskelbė duomenis apie šeimas, gyvenančias žemiau skurdo ribos. Iš jų matyti, kad 2022–2024 m. sunkioje materialinėje padėtyje esančių vaikų skaičius išaugo. Šiuo metu problema paliečia daugiau nei 10 proc. visų nepilnamečių šalies gyventojų. Miesto misijos (Kirkens Bymisjon) atstovai skambina pavojaus varpais ir ragina imtis sisteminių pokyčių.

Naujausioje ataskaitoje nurodoma, kad problema paliečia šeimas, kurios per trejus metus turėjo iš viso mažiau nei 396 tūkst. kronų. Tokioje situacijoje šiuo metu yra 98 700 vaikų. Tai daugiau nei 2 tūkstančiais daugiau nei ankstesniu laikotarpiu.

Adelheid Firing Hvambsal iš organizacijos Kirkens Bymisjon šiuos skaičius vadina bauginančiais. Jos nuomone, faktas, kad padėtis nesikeičia, turėtų sukrėsti visuomenę. Ekspertė pabrėžia, kad prie tokių skaičių negalima priprasti.

Vaikai dažnai bando slėpti skurdą nuo bendraamžių ir tėvų. Kai kurie mokiniai ant suolo deda susuktą popierių, kad apsimestų, jog turi antrus pusryčius. Kiti klijuoja skylėtus batus lipnia juosta arba atsisako sporto užsiėmimų, kad neapsunkintų šeimos biudžeto.

Kaip primena aktyvistai, augimas skurde turi didžiulę įtaką vaikų fiziniam ir psichologiniam vystymuisi. Vaikams iš vargingų šeimų sunkiau užmegzti draugystes ir susikaupti mokslams. Problemų šleifas juos lydi daugelį metų ir daro įtaką suaugusiųjų gyvenimui.

Tyrimai rodo aiškius skirtumus mokymosi rezultatuose. Baigę pradinę mokyklą, vaikai iš vargingų šeimų vidutiniškai dviem su puse metų atsilieka nuo bendraamžių iš pasiturinčių šeimų. Šis atotrūkis drastiškai sumažina galimybes darbo rinkoje.

Ekspertai nurodo, kad veiksmingiausias būdas kovoti su šiuo reiškiniu – didinti vaiko išmoką. Tačiau labai svarbu, kad pašalpos kasmet būtų indeksuojamos pagal infliacijos rodiklį. Priešingu atveju reali pagalbos vertė mažėja, o vaikai tampa derybų dėl biudžeto įkaitais.