Rusijos raketa virš Lenkijos? Norvegijoje kalbama apie grėsmę visai Europai

Nežinomas objektas įskrido į Lenkiją iš Ukrainos pusės liepos 30 d. apie 3:40 val. Lenkijos pajėgos išsiuntė F-16 naikintuvą, kuris turėjo identifikuoti objektą ir, jei reikės, jį sustabdyti. Po šešių minučių taikinys dingo iš radarų. Netrukus vėliau Tarnava-Kolonijoje, šalies rytuose, buvo rastas apie dešimties metrų skersmens krateris ir išsibarstę nuolaužos. Liepos 31 d. tyrėjai patvirtino, kad raketa buvo Ch-101. Ji pagaminta 2026 m. II ketvirtį Maskvos srityje.

Tomas Røsethas, pagrindinis žvalgybos dėstytojas Norvegijos gynybos akademijoje (FHS), įvardijo įvykį kaip aiškų Lenkijos oro erdvės pažeidimą. Jis pabrėžė „Nettavisen“ portale, kad reakcijos mastas turėtų priklausyti nuo to, kiek laiko raketa buvo virš Lenkijos ir kiek giliai įskrido į NATO šalies teritoriją. Pasak Røsetho, rimčiausias scenarijus būtų, jei raketa būtų sąmoningai nukreipta į Lenkiją. Tokiu atveju reikėtų įrodyti Rusijos ketinimą.

Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į galimą navigacijos sistemų trikdymą. Tačiau jis mano, kad Ch-101 tipo raketai tai mažiau tikėtina, nes ši ginkluotė turi modernizuotas sistemas, mažinančias trikdžių efektyvumą. Vis dėlto, jo nuomone, visiškai atmesti elektroninio karo įtakos negalima. Røsethas taip pat pateikė kitą galimybę – kad maršrutas galėjo būti suplanuotas taip, jog būtų apeita Ukrainos oro gynyba. Tai reikštų sąmoningą skrydį per Lenkijos oro erdvę arba labai arti jos.

Røsethas priminė, kad Rusijos dronai jau anksčiau pasirodydavo virš Lenkijos. NATO ir Lenkijos valdžia tuomet daugiausia reagavo politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis, nes nebuvo tikrumo, ar pažeidimai buvo tyčiniai. Naujas incidentas gali pakeisti šį vertinimą. Norvegų ekspertas mano, kad jei bus patvirtintas suplanuotas maršrutas, NATO turėtų svarstyti galimybę numušti Rusijos objektus, artėjančius prie Lenkijos oro erdvės. Jis taip pat pabrėžė, kad itin svarbu toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą.

Panašią ketinimų svarbą pabrėžė ir Karstenas Friisas, vyresnysis tyrėjas Norvegijos tarptautinių reikalų instituto (NUPI) saugumo ir gynybos grupėje, „Nettavisen“ portale. Jis atkreipė dėmesį, kad ginkluotos raketos pasirodymas kitos šalies teritorijoje kelia tiesioginę grėsmę gyventojams. Jo nuomone, politinės pasekmės gali būti ribotos, jei bus nustatyta, kad raketa į Lenkiją pateko atsitiktinai. Tačiau situacija iš esmės pasikeistų, jei būtų patvirtintas tyčinis veiksmas. Friisas pabrėžė, kad tai reikštų Rusijos ataką prieš NATO narę.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa Lenkijos oro erdvės pažeidimą įvardijo kaip grėsmę visos Europos saugumui. Jis taip pat paskelbė apie didesnę Europos Sąjungos (ES) paramą Ukrainos oro gynybai. Liepos 30-osios naktį Rusija paleido dešimtis raketų ir šimtus dronų į Ukrainą, o vienas iš aptiktų objektų praskrido apie penkis kilometrus nuo Lenkijos sienos.