Odontologas – tik turtingiesiems? Partijos siekia permainų nepaisant skirtumų

2025 metų Gyvenimo sąlygų tyrimas, kurį parengė Centrinis statistikos biuras (SSB), atskleidžia gilėjančią odontologinių paslaugų prieinamumo problemą. 7,7 proc. apklaustųjų, tai yra apie 355 000 žmonių, teigia neturintys lėšų vizitui pas odontologą. Prieš metus tokių buvo 7,1 proc. Vis dažniau pabrėžiama, kad sunku padengti gydymo išlaidas.

Vis daugiau žmonių mano, kad išlaidos odontologui yra rimta našta. Naujausio tyrimo duomenimis, daugiau nei 18 proc. respondentų nurodė, kad tai yra problema. Tai atitinka 833 000 gyventojų. 2022 metais tokių buvo 15,3 proc. Per trejus metus skaičius padidėjo 157 000 žmonių.

Tai labiausiai jaučia mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Šioje grupėje sparčiai daugėja atsisakančių gydymo. Daugeliu atvejų vizitai atidedami arba praleidžiami. Duomenys rodo ekonominius skirtumus odontologinių paslaugų prieinamume. Šis reiškinys vis dažniau pastebimas.

Tarp socialinę paramą gaunančių asmenų 29 proc. teigia neturintys lėšų odontologui. Prieš metus tokių buvo 17 proc. Sunkumų taip pat patiria gaunantys pensijas ir uždirbantys mažiau nei 46 000 NOK per mėnesį. Šiose grupėse pokyčiai yra ryškiausi.

Viešojoje diskusijoje vis dažniau kalbama apie nelygybę sistemoje. Atkreipiamas dėmesys į skirtumus tarp vizitų pas gydytoją ir odontologinį gydymą. Gydytojo vizitams galioja frikort sistema – metinė gydymo išlaidų riba, kuri riboja išlaidas. Pas odontologą pacientas išlaidas dengia tiesiogiai. Pastebima, kad dalis žmonių gyvena su skausmu ar pažeistais dantimis dėl lėšų stokos.

Metų pabaigoje penkios partijos susitarė dėl pirmųjų žingsnių reformuojant sistemą. Vyriausybė turi parengti pasiūlymą, kuris sulygintų odontologiją su kitomis sveikatos paslaugomis. Planuojama pateikti sprendimus konsultacijoms ir apsvarstyti dalinio apmokėjimo bei išlaidų ribų sistemą. Galimas įgyvendinimas numatomas 2027 metais.