Lietuvių
Norvegija jau išnaudojo savo Žemės išteklių limitą. Iki 2025 metų pabaigos tik „pervartojimas“
stock.adobe.com/ Mumemories/ tik redakciniam naudojimui stock.adobe.com/licencja standardowa
Balandžio 16-oji Norvegijoje yra „pervartojimo diena“. Tai reiškia, kad per vos tris su puse mėnesio fiordų šalies gyventojai išnaudojo savo dalį Žemės išteklių šiais metais. Bet kokį papildomą vartojimą 2025 metais reikėtų laikyti „pervartojimu“.
Kai fiordų šalis jau balandį išnaudojo savo dalį pasaulinių išteklių, tai aiškiai parodo, koks ekstremalus yra pervartojimas. Norvegija užima 25-ą vietą Global Footprint Network sąraše 2025 metams, kas ją priskiria prie šalių su didžiausiu vartojimu vienam gyventojui. Norint pasiekti tvarų lygį, fiordų šalis turi sumažinti vartojimą 75% procentais.
Beveik 19 tonų vienam gyventojui
Pasak aplinkosaugos organizacijos WWF skaičiavimų, jei visas pasaulis turėtų tokį aukštą vartojimą kaip norvegai, reikėtų 3,6 planetos Žemės. Global Footprint Network savo skaičiavimus grindžia didžiausiais aplinkos poveikio veiksniais, tokiais kaip klimato emisijos, miškų išteklių vartojimas ir maisto sistema.
Vidutinis Norvegijos gyventojas sunaudoja 18,6 tonos žaliavų, kad padengtų savo metinį privatų vartojimą. Palyginimui, pasaulinis vidurkis vienam asmeniui yra 4,9 tonos, teigia Norvegijos gamtos apsaugos asociacija.
Pasak WWF organizacijos Living Planet Report 2024 metų ataskaitos, per pastaruosius 50 metų prarasta 73% pasaulio gyvūnų populiacijos. Žemė artėja prie pavojingų lūžio taškų, kurie turės rimtų pasekmių žmonėms ir gamtai visame pasaulyje.
Didžiausią neigiamą progresą galima pastebėti Lotynų Amerikoje ir Karibuose, kur gyvūnų populiacija mažėja vidutiniškai 95%. Afrikoje vidutiniškai išnyksta 76% gyvūnų populiacijos, o Azijoje ir Ramiajame vandenyne – 60%. Europoje ir Šiaurės Amerikoje per pastaruosius 50 metų sumažėjo atitinkamai 34% ir 39%. WWF rašo, kad taip yra todėl, kad jau prieš 1970 metus gamtai buvo daromas didelis poveikis.
Kas laukia ateities kartų?
Pasak WWF, 2024 metais gamtinių išteklių gavyba ir vartojimas sudarė 55% klimato kaitos ir 90% biologinės įvairovės praradimo sausumoje.
– Pasekmės nebėra hipotetinės, jos vyksta dabar. Mes stebime vis dažniau pasitaikančius ekstremalius orų reiškinius, ekosistemų žlugimą, vandens trūkumą ir grėsmes maisto saugumui – teigia Elise Åsnes, organizacijos Spire vadovė.
Åsnes mano, kad jaunesnė karta turi blogesnes sąlygas gyventi gerą ir saugų gyvenimą. Tačiau ji tiki, kad dar ne per vėlu pokyčiams.
– Mano kartai tai reiškia ateitį, kuriai būdingas didesnis neužtikrintumas ir nuolatinė kova užtikrinti pagrindines gyvenimo sąlygas. Mes galime daug laimėti, pakeisdami šią tendenciją. Mes, jauni žmonės, nusipelnėme ateities, kurioje žmonės ir gamta yra pirmoje vietoje, o ne sistema, kuri virš visko iškelia ekonomikos augimą. Vienintelis dalykas, kurio trūksta, yra politinė valia imtis ryžtingų veiksmų. Turime parodyti politikams, kad daugelis iš mūsų to reikalauja – sako ji.
Šaltiniai: WWF, Dagsavisen