Nauji duomenys gali pakeisti scenarijų. Svarbus testas prieš Norvegijos centrinį banką
Norvegija laukia naujų duomenų apie infliaciją. 2026 m. liepos 10 d. rodiklis gali turėti įtakos sprendimui dėl palūkanų normų jau rugpjūtį. Ekonomistai nurodo, kad kainų augimas vis dar išlieka virš centrinio banko tikslo.
Norges Bank priims sprendimą dėl palūkanų normų 2026 m. rugpjūčio 13 d.
Fot. Adobe Stock, licencja standardowa
Norvegijos statistikos tarnyba (SSB) penktadienį paskelbs duomenis apie birželio infliaciją. Gegužę bendras kainų augimas siekė 3,2 proc., o bazinė infliacija – 3,4 proc. Analitikai, kuriuos cituoja Bloomberg, tikisi, kad bendra infliacija išliks 3,2 proc., o bazinė sumažės iki 3,3 proc. Tokias pačias prognozes pateikia ir Norvegijos bankas (Norges Bank).
Infliacija vis dar aukšta. Rinka prognozuoja rugpjūčio Norges Bank sprendimą
Makroekonomistė Karine Alsvik Nelson iš Handelsbanken Capital Markets E24 portale teigė, kad infliacija Norvegijoje vis dar per didelė. Jos nuomone, didesnis nei tikėtasi rodiklis padidins palūkanų normos pakėlimo tikimybę jau rugpjūtį. Norges Bank neseniai išlaikė palūkanų normą 4,25 proc. lygmenyje. Posėdis vyko birželio viduryje.
Centrinis bankas turi 2 proc. infliacijos tikslą ilguoju laikotarpiu. Tačiau Norges Bank pabrėžė, kad kainų augimas yra per didelis ir gali prireikti bent dar vieno palūkanų normos pakėlimo. Pagrindinis ekonomistas Harald Magnus Andreassen iš Sparebank 1 Markets atkreipia dėmesį į dideles įmonių sąnaudas. Pasak jo, mažesnis produktyvumo augimas atsispindi kainose, – sakė jis E24 portale.
Centrinis bankas turi 2 proc. infliacijos tikslą ilguoju laikotarpiu. Tačiau Norges Bank pabrėžė, kad kainų augimas yra per didelis ir gali prireikti bent dar vieno palūkanų normos pakėlimo. Pagrindinis ekonomistas Harald Magnus Andreassen iš Sparebank 1 Markets atkreipia dėmesį į dideles įmonių sąnaudas. Pasak jo, mažesnis produktyvumo augimas atsispindi kainose, – sakė jis E24 portale.
Pagrindinė Norges Bank užduotis – rūpintis šalies ekonominiu aktyvumu, tinkamu nedarbo lygiu ir infliacija arti 2 proc. tikslo.Fot. Adobe Stock, standartinė licencija
Darbas ir kainos Norvegijoje. Bankas turi erdvės veikti
Kainų augimas paspartėjo po pandemijos ir prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Sutrikus pasaulinėms tiekimo grandinėms, o karo pradžioje smarkiai išaugus energijos kainoms. Didžiausias infliacijos rodiklis buvo 2022 m. ir siekė 7,5 proc. per metus. Nuo 2023 iki 2024 m. infliacija mažėjo, be kita ko, po greito Norges Bank palūkanų normos pakėlimo iki 4,5 proc. viršūnės.
Norges Bank birželio pinigų politikos ataskaitoje nurodė, kad maisto kainų įtaka infliacijai sumažėjo. Tuo pačiu metu padidėjo kitų prekių kainų augimas. Bankas prognozuoja, kad bendra infliacija 2026 m. sieks 3,4 proc., o kitais metais sumažės iki 2,3 proc. Šių sprendimų fonas – darbo rinka, kur birželį registruotas nedarbas sumažėjo iki 2 proc. darbo jėgos.
Norges Bank birželio pinigų politikos ataskaitoje nurodė, kad maisto kainų įtaka infliacijai sumažėjo. Tuo pačiu metu padidėjo kitų prekių kainų augimas. Bankas prognozuoja, kad bendra infliacija 2026 m. sieks 3,4 proc., o kitais metais sumažės iki 2,3 proc. Šių sprendimų fonas – darbo rinka, kur birželį registruotas nedarbas sumažėjo iki 2 proc. darbo jėgos.
Norges Bank vertina, kad Norvegijos ekonomikos aktyvumas ir toliau augs. Tačiau 2026 m. augimas turėtų būti nuosaikus. Palūkanų normų komitetas nurodė, kad didesnė nei prognozuota infliacija gali reikšti didesnes palūkanas, o spartesnis ekonomikos atvėsimas gali veikti priešinga kryptimi.
Kaip vertinate šį straipsnį?