Arktis sparčiai praranda ledą. Mokslininkai kalba apie vieną žemiausių lygių istorijoje

Didžiausias žiemos jūros ledo plotas 2026 metais greičiausiai bus antras pagal mažumą nuo 1979 metų. Žemesnis lygis užfiksuotas tik 2025 metais. Duomenys gauti iš palydovinių stebėjimų ir Bjerkneso centro bei Bergeno universiteto mokslininkų analizės. Tyrėjai nurodo spartėjantį mažėjimo tempą.

Nuo matavimų pradžios 1979 metais didžiausias ledo plotas siekė daugiau nei 16,5 mln. km². Iki 2026 metų jis sumažėjo apie 1,5 mln. km². Šių metų rodikliai panašūs į 2018 ir 2025 metų duomenis. Mokslininkai stebi aiškų mažėjimo pagreitėjimą po santykinio stabilumo laikotarpio. Tai rodo natūralaus kintamumo ir klimato atšilimo sąveiką.

Didžiausi ledo nuostoliai užfiksuoti Labradoro jūros regione, į vakarus nuo Grenlandijos. Reikšmingi pokyčiai matomi ir Barenco jūroje. Kitas regionas – į šiaurę nuo Svalbardo. Ten ledo dangos sumažėjimas ypač ryškus. Pokyčiai apima dideles Arkties dalis.

Pasak tyrėjų, mažėjimo tendencija atitinka anglies dioksido emisijų augimą. Pastarųjų 30–40 metų analizės rodo beveik tiesinį pokyčių pobūdį. Žiemos ledo plotas mažėja kartu su CO2 koncentracijos didėjimu atmosferoje. Šis reiškinys atitinka ankstesnes prognozes. Duomenys patvirtina ilgalaikę tendenciją.

Žiemą jūros ledas dabar daugiausia susidaro centrinėje Arkties vandenyno dalyje. Tarpas tarp Šiaurės ašigalio ir Grenlandijos išlieka pagrindine ledo zona. Anksčiau ledas driekėsi daug toliau į pietus – apėmė Bjørnøya apylinkes ir visą Disko įlanką. 2026 m. kovą ši teritorija jau be ledo.

Projekto „Climate Narratives“ tyrimai rodo ryšį tarp Atlanto vandenų temperatūros ir jūros ledo buvimo. Ši priklausomybė anksčiau buvo patvirtinta Barenco jūroje. Dabar ji stebima ir Disko įlankos regione. Procesų analizė išplečia Arkties klimato pokyčių stebėsenos apimtį.