Ar tai norvegiškos lašišos pabaiga? Skandalas fiorduose tęsiasi

Pastaruosius penkerius metus auginamų lašišų mirtingumas jūrinėje fazėje išliko apie 15 proc. Tai tris kartus daugiau nei leidžia Norvegijos parlamentas, kuris nustatė maksimalų mirtingumo lygį – 5 proc. 2024 m. Norvegijos fermose žuvo beveik 60 mln. žuvų – pranešė Norvegijos veterinarijos institutas. Naturvernforbundet pirmininkas Truls Gulowsen paragino uždaryti tas fermas, kuriose vyrauja blogos aplinkos sąlygos ir didelis žuvų mirtingumas.

NRK Brennpunkt redakcijos reportaže „Lakselandet“ atskleista, kad lašišos su žaizdomis ir deformacijomis neteisėtai patenka į Europos perdirbimo įmones. Reportaže buvo cituojamas Sjømat Norge atstovas Geir Ove Ystmark, kuris žuvų žaizdas palygino su „rudomis dėmėmis ant obuolių“. Šie žodžiai sukėlė griežtą Naturvernforbundet reakciją. Truls Gulowsen tokį požiūrį pavadino gyvūnų kančių ignoravimo įrodymu ir paragino pramonę rimtai žiūrėti į žuvų gerovės klausimus lašišų fermose.

Økokrim ataskaita rodo, kad visoje lašišų gamybos grandinėje vyksta rimti įstatymų pažeidimai. Tarp jų – gamybos limitų viršijimas, neteisėtas vaistų naudojimas, aplinkos tarša ir žuvų pabėgimai iš fermų. Naturvernforbundet atstovai teigia, kad valdžia turėtų įvesti griežtesnius reglamentus, pagrįstus tikrosiomis aplinkos tolerancijos ribomis, o ne pramonės interesais.

Norvegijos vandens tyrimų instituto (NIVA) tyrimai rodo, kad 2022 m. lašišų fermos sudarė 71,5 proc. azoto ir 86,6 proc. fosforo emisijų palei Norvegijos pakrantę. Ši tarša prilygo 20,7 mln. žmonių (azoto atveju) ir 53 mln. žmonių (fosforo atveju) išmetamoms emisijoms. Naturvernforbundet reikalauja, kad labiausiai teršiančios fermos būtų nedelsiant uždarytos, o likusios veiktų be emisijų ir žuvų pabėgimų. Organizacija taip pat ragina kurti zonas be fermų ir reikšmingai pagerinti gyvūnų gerovę visame Norvegijos akvakultūros sektoriuje.