Ar Norvegijos pakrantėms gresia pavojus? Patikrino, kas atplaukia į fjordų šalį
Svetimos rūšys prisitvirtina prie laivų korpusų ir gali patekti į Norvegiją. Naujas metodas leidžia jas aptikti dar prieš joms įsitvirtinant pakrantėje. Mokslininkai tiria po povandeninio laivų plovimo likusias atliekas.
Mokslininkai teigia, kad laivų korpusai po kelionių atrodo kaip miškas.
Fot. materiały prasowe Ecosubsea
Laivyba yra pagrindinė svetimų jūrinių rūšių plitimo priežastis pasaulyje. Kai kurios iš jų gali kelti grėsmę Norvegijos pakrančių biologinei įvairovei, jei ras tinkamas sąlygas gyventi. Todėl laivai tiriami po vandeniu.
Nuotoliniu būdu valdomi robotai plauna korpusus ir surenka atliekas bei plovimo vandenį. Iki šiol plovimas buvo skirtas daugiausia trinties tarp korpuso ir jūros sumažinimui, kas mažina kuro sąnaudas. Dabar ši procedūra turi ir kitą paskirtį.
Nuotoliniu būdu valdomi robotai plauna korpusus ir surenka atliekas bei plovimo vandenį. Iki šiol plovimas buvo skirtas daugiausia trinties tarp korpuso ir jūros sumažinimui, kas mažina kuro sąnaudas. Dabar ši procedūra turi ir kitą paskirtį.
Robotai plauna korpusus. DNR parodo
Surinkta plovimo medžiaga siunčiama analizei. Mokslininkai ieško joje svetimų rūšių DNR, kurios galėjo prisitvirtinti prie laivų. Šis metodas vadinamas „DNR metabarkodavimu“. Jis leidžia vienu metu atpažinti šimtus rūšių pagal genetinius pėdsakus.
Frode Fossøy iš Norvegijos gamtos tyrimų instituto (NINA) aplinkos DNR lygina su kriminalistų darbu įvykio vietoje. Tyrėjai gamtoje ieško mikroskopinių pėdsakų, kad nustatytų, kokios rūšys ten gyvena. Šiuo atveju pėdsakai gaunami iš apnašų ant korpusų. Jie parodo, kas gali atplaukti į uostus.
Frode Fossøy iš Norvegijos gamtos tyrimų instituto (NINA) aplinkos DNR lygina su kriminalistų darbu įvykio vietoje. Tyrėjai gamtoje ieško mikroskopinių pėdsakų, kad nustatytų, kokios rūšys ten gyvena. Šiuo atveju pėdsakai gaunami iš apnašų ant korpusų. Jie parodo, kas gali atplaukti į uostus.
Nuotoliniu būdu valdomi robotai po vandeniu plauna laivų korpusus. Atliekos ir plovimo vanduo surenkami ir analizuojami dėl svetimų rūšių DNR.Nuotr. Ecosubsea spaudos medžiaga
Laivai atplukdo svetimas rūšis. Nepastebėtos jos gali kelti grėsmę
Bandomajame tyrime aptikta 19 rūšių, kurios nepriklauso Norvegijos gamtai. Aštuonios iš jų – vadinamosios slenksčio rūšys, t. y. svetimos rūšys, galinčios patekti į Norvegijos gamtą. Jei jos įsitvirtins, gali kelti grėsmę jau gyvenančioms rūšims. Buvo analizuojamos devynių laivų, plautų Tanangeryje ir Bergene, atliekos.
Projekte dirbo NINA ir Jūrų tyrimų instituto (HI) mokslininkai. Jie bendradarbiavo su Norvegijos įmone Ecosubsea, sukūrusia korpusų plovimo robotus. Tiriamieji laivai daugiausia plaukiojo Šiaurės jūroje arba palei Norvegijos pakrantę. Daugiausia svetimų rūšių rasta kruiziniame laive, atplaukusiame iš toli.
Projekte dirbo NINA ir Jūrų tyrimų instituto (HI) mokslininkai. Jie bendradarbiavo su Norvegijos įmone Ecosubsea, sukūrusia korpusų plovimo robotus. Tiriamieji laivai daugiausia plaukiojo Šiaurės jūroje arba palei Norvegijos pakrantę. Daugiausia svetimų rūšių rasta kruiziniame laive, atplaukusiame iš toli.
Tyrėjai taip pat paėmė aplinkos DNR iš uosto vandens, kad patikrintų, kokios rūšys jau buvo vietoje. Visos slenksčio rūšys buvo aptiktos tik ant korpusų apnašų. Projektą finansavo Norvegijos aplinkos apsaugos agentūra (Miljødirektoratet), o mokslininkai nori išplėsti tyrimus į didesnį tarptautinių laivų skaičių.
Kaip vertinate šį straipsnį?