Viskas bus gerai, bet po kelių metų. Norvegijos institucijos keičia šalies prognozes

Centrinis statistikos biuras (SSB) paskelbė makroekonomines prognozes iki 2029 metų. Jose nurodoma, kad trumpuoju laikotarpiu išliks kainų spaudimas. Pagrindinę reikšmę turi karas Artimuosiuose Rytuose ir aukštos energijos kainos. Tuo pačiu Norvegijos ekonomika turėtų augti artimu normai tempu. Infliacija turėtų palaipsniui mažėti artimiausiais metais.

2026 metais infliacija turėtų siekti 3,2 proc. Sumažėjimas iki maždaug 2 proc. prognozuojamas tik 2029 metais. Aukštos importo sąnaudos ir ankstesnis atlyginimų augimas palaiko kainų spaudimą. Stiprėjanti krona turėtų riboti infliaciją ateinančiais metais. Procesas bus laipsniškas.

Norges Bank laikosi atsargios palūkanų normų politikos. Po sumažinimų 2025 metais bazinė palūkanų norma siekia 4,0 proc. Prognozėse nurodoma, kad 2026 metais sumažinimų nebus. Galimi sumažinimai tikimasi 2027 ir 2028 metais. 2029 metais bazinė norma turėtų būti 3,5 proc.

Būsto investicijos išlieka žemos. 2023–2024 metais jos sumažėjo apie 25 proc. Silpni naujų būstų pardavimai riboja sektoriaus atsigavimą. Tikimasi, kad vėluojantis palūkanų mažinimas taip pat veikia investuotojų sprendimus. Aktyvumo augimas numatomas vėliau.

Būsto kainos auga nepaisant silpnos pasiūlos. Prognozuojama, kad iki 2029 metų, lyginant su 2025-aisiais, jos išaugs daugiau nei 20 proc. Darbo rinka išlieka stabili. Nedarbas 2025 metais siekė 4,5 proc. Iki 2029 metų jis turėtų sumažėti iki šiek tiek daugiau nei 4 proc., didėjant darbuotojų paklausai.

Norvegijos situacijai įtakos turi ir išoriniai veiksniai. Naftos ir dujų kainų augimas didina pasaulines sąnaudas. Prognozuojama, kad prekybos partnerių infliacija 2026 metais pasieks 2,5 proc. Vėlesniais metais tikimasi grįžimo prie maždaug 2 proc. Tuo pačiu užsienio ekonomikos augimo tempas sumažės iki 1,7 proc., o vėliau vėl paspartės.