Ūkininkas bijojo įvažiuoti į aukštą žolę. Dronas parodė, kas slėpėsi lauke

Sindre Andersen ūkį Sigdalio apylinkėse perėmė 2026 metų sausį. Jis jau buvo girdėjęs apie atvejus, kai stirniukai žūdavo pjovimo metu. Tokios situacijos nutikdavo ir šiame ūkyje, rašo NRK. 25 hektarų lauko žolė buvo aukšta, todėl rankiniu būdu patikrinti visą teritoriją ūkininkui buvo neįmanoma.

Vakare prieš pjovimą Andersen susisiekė su Sigdalio ir Eggedalio medžiotojų bei žvejų draugija. Vietinė grupė greitai paprašė pagalbos Soknos medžiotojų ir žvejų draugijos. Pagalba atvyko labai anksti. Drono pilotas Max Nensén pasirodė vietoje jau 4 valandą ryto su antruoju operatoriumi ir savanoriais.

Dronai sistemingai tikrino lauką. Nensén paaiškino, kad jie geriausiai veikia, kai oras ir žemė yra vėsūs, nes infraraudonųjų spindulių kamera lengviau aptinka temperatūrų skirtumus. Ekrane pasirodė penki šilumos signalai. Kiekvienas jų reiškė žolėje pasislėpusį stirniuką.

Stirnos patelės dažnai palieka jauniklius aukštoje žolėje, kad apsaugotų juos nuo plėšrūnų. Stirniukų instinktas liepia jiems gulėti nejudant. Andersen NRK pasakojo, kad net kai žmonės prieidavo labai arti, jaunikliai iš vietos nepabėgdavo.

Ūkininkas pripažino, kad be lauko patikrinimo pjovimas būtų vykęs „su širdimi gerklėje“. Jis pridūrė, kad ankstesni važiavimai automobiliu ar keturračiu lauko pakraščiu nesuteikdavo užtikrintumo, jog gyvūnai pasitrauks. Savanoriai prie stirniukų artėdavo ramiai, o tada perkeldavo juos į saugią vietą prieš pradedant darbą su technika.

Pjovimo metu stirniukai dažniausiai dedami į kartonines dėžes arba paleidžiami miško link. Šį kartą jie vėl buvo grąžinami į lauką, todėl Andersen pagamino jiems vėdinamas dėžes iš palečių. Vakare, pasibaigus pjovimui, ūkininkas atidarė dėžes, o stirnos patelė jau laukė prie miško krašto ir šaukė jauniklius.