Turistai atsisako karščiausių mėnesių. Rezervacijos Skandinavijoje auga žaibiškai
Karščio bangos ir gaisrai daro įtaką turistų sprendimams. Keliautojai vis dažniau tikrina orų prognozes ir saugumo lygį prieš pasirinkdami poilsio vietą. Populiarėja vėsesnės kryptys ir kelionės ne sezono metu.
Norvegija išlošia dėl žemesnės temperatūros nei pietų Europoje.
Fot. Nelson Minar from San Francisco, USA, CC BY-SA 2.0, via Wikimedia Commons
Ekstremalios temperatūros keičia atostogų planavimo būdus Europoje. Kaip pranešė „Rzeczpospolita“, dalis keliautojų atsisako regionų, kuriuos paveikė karščiai ar gaisrai, ir ieško vietų, siūlančių švelnesnį klimatą. Svarbu tampa ne tik kaina. Vis didesnę reikšmę turi ir infrastruktūros prieinamumas, galimybė aktyviai ilsėtis bei staigių orų reiškinių rizika.
Karštis keičia pasirinkimus. Turistai ieško vėsos
„Rzeczpospolita“ pateikė Ispanijos banko CaixaBank analizę. Iš jos matyti, kad žmonės, kurie atostogų metu patyrė itin aukštą temperatūrą, rečiau grįžta į tą pačią šalį kitais metais. Dalis jų vis dar planuoja keliones, tačiau renkasi vėsesnius regionus arba laikotarpius, kurie nesutampa su karščiausiais mėnesiais.
Šis reiškinys vadinamas „coolcation“, t. y. atostogomis vėsesniame klimate. Remiantis rezervacijų portalo Booking.com tyrimu, beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų planuodami atostogas atsižvelgia į oro sąlygas. Keičiasi ir populiarių kurortų vertinimas. Net 55 proc. apklaustųjų mano, kad kai kurios žinomos kryptys vasarą tapo per karštos.
Šis reiškinys vadinamas „coolcation“, t. y. atostogomis vėsesniame klimate. Remiantis rezervacijų portalo Booking.com tyrimu, beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų planuodami atostogas atsižvelgia į oro sąlygas. Keičiasi ir populiarių kurortų vertinimas. Net 55 proc. apklaustųjų mano, kad kai kurios žinomos kryptys vasarą tapo per karštos.
Vadinamųjų „coolcation“ mada auga kartu su temperatūros kilimu Pietų Europoje.Fot. Adobe Stock, standartinė licencija
Norvegija ir visa Skandinavija traukia. Turizmo sezonas ilgėja
Iš pokyčių daugiausia laimi Skandinavijos šalys. Suomija, Norvegija, Švedija ir Danija fiksuoja augantį susidomėjimą, nes šiaurinė Europa vis dažniau pristatoma kaip alternatyva poilsiui prie Viduržemio jūros. Augimas matomas rezervacijose. Remiantis Virtuoso duomenimis, kai kuriuose Skandinavijos kurortuose jų skaičius išaugo net 44 proc.
Keičiasi ir kelionių laikotarpiai. Vis daugiau žmonių planuoja atostogas gegužę, birželį, rugsėjį ar spalį, taip išvengdami aukščiausių temperatūrų liepą ir rugpjūtį. Tai iššūkis Pietų Europai, kur daugelio verslininkų veikla vis dar remiasi trumpu ir intensyviu vasaros sezonu.
Keičiasi ir kelionių laikotarpiai. Vis daugiau žmonių planuoja atostogas gegužę, birželį, rugsėjį ar spalį, taip išvengdami aukščiausių temperatūrų liepą ir rugpjūtį. Tai iššūkis Pietų Europai, kur daugelio verslininkų veikla vis dar remiasi trumpu ir intensyviu vasaros sezonu.
Kelionių laikotarpių pokyčiai gali palaipsniui prailginti turizmo sezoną už tradicinių vasaros mėnesių ribų. Tuo pačiu metu Viduržemio jūros regionų įmonės turės atsižvelgti į gaisrų riziką, infrastruktūros apribojimus ir didėjančius saugumo lūkesčius. Oras tampa vienu iš pagrindinių veiksnių, lemiančių konkurenciją tarp Europos krypčių.
Kaip vertinate šį straipsnį?