Šiltesnė vasara, didesnė rizika. Norvegija susiduria su nauja vandens problema
Ekstremalūs karščiai tampa pagrindine rimtų sausros priežasčių Europoje. Naujas tyrimas rodo, kad temperatūros kilimas spartina dirvožemio, upių ir ežerų išdžiūvimą net ir tada, kai kritulių kiekis reikšmingai nemažėja. Šis reiškinys vis dažniau gali paveikti ir Norvegiją.
Pokyčiai jaučiami visoje Norvegijoje. Greičiausiai juos patiria šiaurinė šalies dalis, ypač Svalbardas.
Fot. Ketil Isaksen, MET
2026 metų vasara atnešė ilgalaikes karščio bangas ir sausrą daugelyje Europos regionų. Pasekmės apėmė nuostolius žemės ūkyje, miškų gaisrus, žemą vandens lygį upėse ir problemas su energijos gamyba. Norvegija taip pat žino panašų scenarijų. 2018 metais aukšta temperatūra ir menki krituliai šalyje lėmė rekordiškai žemą dirvožemio drėgmę, pasėlių nuostolius ir didelę gaisrų grėsmę.
Karštis spartina sausrą. Dirvožemis praranda vandenį
Tarptautinės iniciatyvos World Weather Attribution (WWA) tyrimas rodo, kad pagrindinė problema nebūtinai yra tik lietaus trūkumas. Aukštesnė temperatūra didina vandens garavimą iš dirvožemio, upių ir ežerų. Kraštovaizdis džiūsta greičiau. Dėl to net ir vidutinis kritulių trūkumas gali virsti rimta sausra.
Mokslininkai analizavo kritulius, dirvožemio drėgmę ir potencialią evapotranspiraciją (PET). Šis rodiklis parodo, kiek daug drėgmės gali sugerti atmosfera. Šiltesniame ore ši geba didėja. Tyrimas parodė aiškų garavimo iš žemės paviršiaus augimą ir didesnę žemės ūkio sausros riziką.
Mokslininkai analizavo kritulius, dirvožemio drėgmę ir potencialią evapotranspiraciją (PET). Šis rodiklis parodo, kiek daug drėgmės gali sugerti atmosfera. Šiltesniame ore ši geba didėja. Tyrimas parodė aiškų garavimo iš žemės paviršiaus augimą ir didesnę žemės ūkio sausros riziką.
Norvegijos meteorologijos institutas pristato grafikus, kurie rodo atšilimo pasekmes.Meteorologisk institutt
Norvegija taip pat pajus pokyčius. Pavojus energijai ir žemės ūkiui
Klimato tyrėja Julia Lutz pabrėžia, kad klimato pokyčiai susiję ne tik su vasaros kritulių kiekiu. Svarbu ir tai, kaip greitai aukšta temperatūra atima vandenį iš dirvožemio ir augalijos. Anksčiau sausas sezonas galėjo būti tik laikinas vandens trūkumo laikotarpis. Dabar panašios sąlygos gali greičiau virsti rimta sausra.
Norvegijai tai reiškia riziką, kuri apima ne tik žemės ūkį. Sausra gali riboti vandens, naudojamo energijos gamybai, prieinamumą ir didinti miškų gaisrų grėsmę. Mažesni upių srautai taip pat gali paveikti transportą ir vietos ekosistemas. Europoje karščio ir sausros derinys gali dar labiau padidinti maisto ir energijos kainas.
Norvegijai tai reiškia riziką, kuri apima ne tik žemės ūkį. Sausra gali riboti vandens, naudojamo energijos gamybai, prieinamumą ir didinti miškų gaisrų grėsmę. Mažesni upių srautai taip pat gali paveikti transportą ir vietos ekosistemas. Europoje karščio ir sausros derinys gali dar labiau padidinti maisto ir energijos kainas.
Tyrimo duomenimis, tolesnis pasaulinės temperatūros kilimas iki maždaug 2,8 laipsnio gali padaryti tokius karščio ir sausros laikotarpius apie du kartus dažnesnius nei dabar. Norvegijoje tai reiškia, kad reikia stebėti ne tik kritulių lygį, bet ir temperatūrą bei garavimo tempą. Šie veiksniai gali anksčiau įspėti apie sausros vystymąsi.
Kaip vertinate šį straipsnį?