Revoliucija Norvegijos sveikatos apsaugoje. Komisija nori jungti savivaldybes ir keisti ligoninių sistemą

Pirmadienį, lapkričio 2 d., komisija pristatė ataskaitą apie būsimą Norvegijos sveikatos apsaugos sistemos organizavimą. Dokumentu siekiama spręsti problemas, susijusias su visuomenės senėjimu, darbuotojų trūkumu ir didėjančiu sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu. Viena pagrindinių temų – mažiausios savivaldybės. Komisijos pirmininko Gunnaro Bovimo nuomone, kai kurios iš jų yra pernelyg mažos, kad ateityje galėtų savarankiškai užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų spektrą.

Bovimas nurodo, kad mažiausių savivaldybių bendradarbiavimo gali nepakakti. Jo nuomone, tokie susitarimai pernelyg lengvai gali nutrūkti, nes viena iš šalių gali nuspręsti pasitraukti iš bendradarbiavimo. Tačiau komisija nenurodo minimalaus gyventojų skaičiaus, nuo kurio savivaldybė turėtų būti sujungta su kita. To priežastis – dideli geografiniai skirtumai, ypač Finmarke, kur didesni administraciniai vienetai reikštų labai didelius atstumus.

Problema matoma, be kita ko, Utsiroje – mažiausioje Norvegijos savivaldybėje, kurioje gyvena 219 gyventojų. Savivaldybės direktorius Thor Andre Hauge informuoja, kad vietoje yra šešios vietos globos namuose ir dvi priežiūros vietos, o šiuo metu tokio skaičiaus pakanka. Vis dėlto iššūkiu išlieka personalas. Savivaldybė turi užtikrinti kvalifikuotas slaugytojas, visą parą dirbantį personalą ir tinkamą budėjimų organizavimą, todėl Hauge norėtų didesnio lankstumo kvalifikacijos reikalavimuose.

Dauguma komisijos narių siūlo panaikinti keturias regionines sveikatos įmones: „Helse Nord“, „Helse Midt-Norge“, „Helse Vest“ ir „Helse Sør-Øst“. Šiuo metu jos atsako už ligoninių paslaugas atskirose šalies dalyse. Po pakeitimų valstybė būtų tiesiogiai atsakinga už ligonines. Komisija taip pat nori sumažinti sveikatos įmonių skaičių nuo dabartinių 20 iki 10–15.

Ataskaitoje taip pat numatoma perduoti atsakomybę už naktinę ir skubią medikų pagalbą specializuotai sveikatos priežiūrai, plėtoti vietos paslaugas ir plačiau taikyti gydymą arti gyvenamosios vietos. Komisija taip pat siūlo geresnę komandinę vyresnio amžiaus ir sunkiai sergančių žmonių priežiūrą, daugiau vietų psichiatrijos srityje ir lengvesnę prieigą prie skaitmeninių sveikatos konsultacijų. Pacientai turėtų lengviau rasti savo duomenis portale „Helsenorge“, o personalas – sklandžiau keistis informacija. Tarp pasiūlymų taip pat numatytas dirbtinio intelekto naudojimas nukreipiant pacientus į tinkamą pagalbą.

Sveikatos ir priežiūros ministras Janas Christianas Vestre pabrėžia, kad ataskaita dar nėra parengta reforma. Dabar dokumentas bus pateiktas trijų mėnesių konsultacijoms, o vyriausybė žada rinkti nuomones visoje šalyje. Tikslas – įgyvendinti reformą per dabartinę parlamento kadenciją ir pasiekti platų politinį susitarimą.