Pakvietimas po 200 metų. Norvegijos savivaldybė siunčia signalą JAV

Šiandien Vange gyvena kiek daugiau nei 1600 žmonių, o vienas iš jų – Tor-Evert Grøndal, žinomas iš laidos „Ten, kur niekas netikėjo, kad kas nors gali gyventi“. Būtent jis inicijavo reklamos, skirtos amerikiečiams, idėją. Iš pradžių į projektą žiūrėjo su humoru, tačiau laikui bėgant įsitikino, kad tai gali duoti realių rezultatų.

Grøndal vadovauja įmonei Bygdeliv, kurios tikslas – skatinti žmones keltis iš miestų į kaimą. Jis pabrėžia, kad kartu su žmona čia atrado gyvenimą, apie kurį seniai svajojo.

Idėja gimė metais, kai minimas 200-asis norvegų emigracijos į Jungtines Valstijas jubiliejus. Grøndal anksčiau girdėjo vietos valdžios pokalbius, kad būtų įdomu pamatyti senųjų emigrantų palikuonių sugrįžimą.

Prie projekto prisijungė režisierė Ragnhild Lund ir operatorius Jørn Nyseth Ranum. Visi trys pabrėžia, kad šiais nenuspėjamais laikais net tokios iniciatyvos gali būti sėkmingos. Kūrėjai atkreipia dėmesį, kad dalis amerikiečių svarsto persikelti dėl įtemptos politinės situacijos savo šalyje.

Filme pasirodo vietiniai personažai, kasdienio gyvenimo scenos ir humoristiniai kadrai su buvusiu meru bei gyventojais. Kūrėjai nori parodyti Vangą lengvu ir netradiciniu kampu, kuris gali patraukti žiūrovų dėmesį.

Medžiaga turėtų būti parengta gruodžio pradžioje. Tikslas – pasiekti norvegų amerikiečius per socialinius tinklus ir grupes, vienijančias norvegų palikuonis. Ranum ir Grøndal tikisi, kad filmas įsimins žiūrovams ir išsiskirs iš kitų įrašų.

Norėdami padidinti pasiekiamumą, autoriai bendradarbiauja su organizacija „Norvegijos sūnūs“ (Sons of Norway). Jos atstovai pažadėjo filmą parodyti daugiau nei 50 tūkst. narių JAV, Kanadoje ir Norvegijoje.

Kūrėjai tikisi, kad įrašas pradės plisti daugybėje interneto grupių, kuriose yra net keli šimtai tūkstančių žmonių. Grøndalo teigimu, būtent ten gali atsirasti susidomėjimas gyvenimu Norvegijos savivaldybėje. Finansinę paramą projektui pažadėjo ir Vango savivaldybė.

Filme taip pat pasirodo merė Jørand Ødegård Lunde, kuri atlieka trumpą vaidmenį. Ji pabrėžia, kad savivaldybė pati negali reikšmingai paveikti naujų gyventojų atvykimo, todėl tikisi vietos bendruomenės iniciatyvų.

Tokie veiksmai didina Vango žinomumą ir gali paskatinti geriau pažinti regioną. Merė pabrėžia, kad kiekvienas, nusprendęs persikelti, bus šiltai sutiktas. Ji priduria, kad filmų projektas yra pavyzdys įsitraukimo, kuris realiai prisideda prie savivaldybės plėtros.

Ruošiamas filmas gali tapti šiuolaikiniu Vango vizitiniu korteliu ir kartu bandymu užmegzti ryšį su senųjų emigrantų palikuonimis. Kūrėjai tikisi, kad humoristinė forma išskirs savivaldybę internete ir patrauks žmonių, besidominčių gyvenimu mažoje Valdreso bendruomenėje, dėmesį.

Tarp gyventojų jaučiamas laukimas reakcijų iš JAV ir Kanados. Jei projektas pasieks tinkamus žmones, Vangas gali tapti vieta, kur prasidės pirmieji sugrįžimai iš anapus Atlanto, įkvėpti šiuolaikinės, atvirkštinės migracijos istorijos.