Norvegų ekonomistas siūlo paprastą reakciją į krizę: duokite žmonėms pinigų

Ekonomistai stebi staigaus naftos kainų kilimo pasekmes pasaulinėse rinkose. Pasak Jano Ludvigo Andreasseno, tai gali lemti aiškų infliacijos augimą Norvegijoje. Anksčiau buvo prognozuota, kad vartotojų kainų indeksas šiemet padidės 3 proc. Dabar ekonomistas vertina, kad augimas gali siekti net 4 proc. Tai reikštų žymų namų ūkių pragyvenimo išlaidų padidėjimą.

Andreassen E24 portale pažymi, kad degalų kainos jau pradėjo kilti. Jo nuomone, artimiausiais mėnesiais tai gali lemti brangesnį maistą. Kainos gali ypač kilti metų pabaigoje, rudenį ir prieš šventes. Jei dabartinė situacija išliks, kainų augimas gali būti ryškus.

Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį į kitus veiksnius. Didelė pasaulinės trąšų gamybos dalis yra iš Persijos įlankos šalių. Konfliktas regione gali padidinti jų gamybos kaštus. Tai savo ruožtu padidins žemės ūkio gamybos išlaidas. Pasak Andreasseno, tai galiausiai lems didesnes maisto kainas.

Andreassen primena 2022 metų situaciją, kai staigiai išaugo energijos ir maisto kainos. Tada buvo įvesta elektros kompensavimo sistema. Jo nuomone, šis mechanizmas nesuteikė vienodų naudos paskirstymo tarp piliečių.

Jis siūlo keturis laikinus veiksmus. Pirmas – sumažinti PVM maistui ir degalams. Antras – padidinti socialines išmokas. Trečias – įvesti mokesčių lengvatas. Ketvirtas sprendimas būtų tiesioginė kelių tūkstančių kronų išmoka namų ūkiams.

Trond Døskeland iš Norvegijos ekonomikos mokyklos į prognozes žiūri atsargiau. Jo nuomone, dar per anksti vertinti visus dabartinės situacijos padarinius. Jis pabrėžia, kad rinkos dažnai reaguoja audringai į pirmąsias krizės naujienas.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad panašios įtampos paprastai greitai stabilizuojasi. Pasak jo, dabartinės baimės gali būti iš dalies perdėtos. Døskeland tai lygina su ginču santykiuose, kuris nepakeičia visų santykių. Jo nuomone, reikia palaukti tolimesnės įvykių eigos.

Vis dėlto Andreassen perspėja, kad valdžios reakcija neturėtų būti pavėluota. Jo nuomone, per energetinę krizę sprendimai buvo priimami per vėlai. Šį kartą veiksmai galėtų būti pradėti greičiau, kol kainų augimas dar visiškai nepaveikė namų ūkių. Jo vertinimu, laikinus paramos mechanizmus būtų lengva atšaukti, kai situacija rinkose stabilizuosis.