Norvegijos ekonomika ir krona po 2025 metų Velykų

• Norvegijos kronos kursas išlieka silpnas – apie 2,7 NOK už 1 PLN ir 11,7 NOK už 1 eurą.
• Pagrindinės NOK silpnumo priežastys yra pasaulinis neapibrėžtumas, naftos fondo investicijos užsienyje ir mažesnis Norvegijos palūkanų normų pranašumas.
• Infliacija sumažėjo iki 2–3%, tačiau kainos išlieka aukštos, ypač maisto, elektros ir kuro.
• 2025 m. atlyginimų padidėjimai vidutiniškai siekia 4,4% – dauguma darbuotojų realiai gauna nedaug.
• Geriausiai sekasi šakoms: nafta ir dujos, IT, žalia energija, viešieji kontraktai.
• Spaudimą patiria: gyvenamasis statyba, kelių transportas, mažmeninė prekyba.
• Nedarbas siekia apie 3,8% – vis dar trūksta daugelio specialistų.
• Palūkanų normos yra aukštos (4,5%), sumažinimai galimi tik 2025 metų pabaigoje.
• Vyriausybė naudoja naftos fondą, kad sušvelnintų krizės padarinius ir nepadidintų mokesčių.
• Laukiama laipsniško ekonomikos atsigavimo ir galimų kredito įmokų sumažinimų 2026 metais.

• Keitimo kursas: apie 2,7 NOK už 1 PLN ir beveik 11,7 NOK už 1 eurą.
• Pagrindinės silpnumo priežastys:
  1. Pasaulinis neapibrėžtumas (karai, konfliktai) – investuotojai renkasi dolerius ir eurus.
  2. Norvegijos „naftos fondas“ pelną investuoja užsienyje, todėl kronos necirkuoja šalyje.
  3. Kitų šalių palūkanų normos padidėjo ir Norvegijos pranašumas sumažėjo.
• Ką tai reiškia? Atlyginimas NOK duoda mažiau zlotų nei prieš keletą metų, tačiau Norvegijos eksportuotojai džiaugiasi didesniu pelnu.

• Kainų augimo tempas sumažėjo nuo daugiau nei 7% 2022 m. iki apie 2–3% šiandien, tačiau kainų lygis išliko aukštas.
• Labiausiai juntami padidėjimai pastaraisiais metais: maistas, elektra, kuras ir kredito įmokos.
• Atlyginimų padidėjimai 2025 m. vidutiniškai siekia 4,4%, todėl realiai dauguma darbuotojų šiek tiek „virš linijos“.

• Ant bangos:
  • Nafta ir dujos – rekordinės investicijos, ypač aplink Stavangerį.
  • IT ir automatika – didelė paklausa programuotojams ir inžinieriams.
  • Žalia energija – augantys vėjo ir vandenilio projektai.
  • Viešieji kontraktai – kelias, mokykla ar ligoninė yra nuolatiniai užsakymai įmonėms.
• Po spaudimu:
  • Gyvenamasis statyba – aukštos palūkanos stabdo naujus kvartalus.
  • Kelių transportas – brangus kuras ir mažesnė paklausa mažina maržas.
  • Mažmeninė prekyba – klientai riboja „pirkimus virš būtinybės“.

• Nedarbas apie 3,8% – vienas mažiausių Europoje.
• Vis dar trūksta: montuotojų, elektrikų, slaugytojų, senjorų globėjų, vairuotojų su leidimais ir IT specialistų.
• Statybose mažiau viršvalandžių nei 2022 m., tačiau renovacijos ir viešieji projektai išlaiko užimtumą.

• Palūkanų normos: 4,5% – aukščiausios per 17 metų. Sumažinimai galimi tik 2025 metų pabaigoje, jei infliacija išliks apie 2%.
• Vyriausybė naudoja naftos fondą, kad:
  • kompensuotų elektros sąskaitas,
  • finansuotų infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas,
  • nepadidintų mokesčių sulėtėjimo metu.
• Planai 2026 metams: laipsniškas palūkanų normų mažinimas ir atsargus išlaidų ribojimas, kad ekonomika vėl neperkaistų.

Krona yra silpna, todėl pervedimai į Lenkiją yra mažiau naudingi, o kasdienis gyvenimas vis dar brangus, nors brangimo tempas sulėtėjo. Nepaisant sulėtėjimo statybose, Norvegija vis dar reikia darbuotojų, o nedarbas išlieka žemas. Jei infliacija sumažės pagal planą, pirmieji kredito įmokų sumažinimai ir lengvas atsigavimas gali ateiti 2025 metų pabaigoje, su didesne viltimi stabiliau 2026 metais. Todėl stebėkite infliacijos duomenis ir Norges Banko sprendimus – jie parodys, kada stabdys bus atleistas.