Norvegai vis dažniau atsisako kelionių į užsienį. Lemiamas veiksnys – kainos ir silpna Norvegijos krona

Poilsis šalyje nebuvo vien tik pandemijos laikotarpio reiškinys. Silpnesnė Norvegijos valiuta ir išaugusios kelionių į užsienį kainos lėmė, kad vis daugiau gyventojų renkasi kelionę automobiliu po Norvegiją, o ne skrydį į šiltesnes šalis. Pokytį rodo statistika. Tai matyti ir turistiniuose miesteliuose, kur sezono metu didėja uostų, lankytinų vietų ir paslaugų punktų užimtumas.

Vidaus kelionių skaičius beveik padvigubėjo. Palyginimas apima pastarąjį dešimtmetį, praneša NRK redakcija, remdamasi Norvegijos statistikos tarnybos (SSB) duomenimis. Dar labiau išaugo išlaidos. Norvegai šiandien atostogoms šalyje skiria beveik tris kartus daugiau nei prieš dešimtmetį.

Praėjusiais metais išlaidos priartėjo prie 100 mlrd. NOK. Duomenys rodo, kad padidėjo tiek kelionių dažnumas, tiek sumos, paliekamos vidaus kelionių metu. Pasikeitė ir turistų deklaracijos. Šiuo metu 22 proc. norvegų nurodo, kad atostogauja tik savo šalyje.

Prieš pandemiją šis rodiklis siekė nuo 14 iki 17 proc. Dabartinis lygis yra bent 5 procentiniais punktais didesnis, rodo NRK redakcijos pateikta informacija. Viena iš priežasčių – kainos. Atostogos užsienyje nebelaikomos aiškiai pigesne alternatyva.

Svarbi ir silpna Norvegijos krona. Esant nepalankiam valiutos kursui, nakvynės, maistas ir paslaugos už Norvegijos ribų gyventojams kainuoja daugiau, todėl vidaus kelionės tampa patrauklesnės. Pasekmės matomos Risøre. Vidaus uostas sezono metu būna taip perpildytas, kad mažesni laivai sunkiai randa vietą.

Didesnis srautas taip pat turi įtakos vietos įmonėms. Didžiausio užimtumo laikotarpiais iš to naudos gauna uostai, turistinės vietos ir maitinimo įstaigos. Risøre eismas dar labiau padidėja festivalių ir kitų sezoninių renginių metu.