Naftos kaina spaudžiama. Viską nulems... Venesuela?

Analizės rodo, kad rinkoje yra daugiau naftos nei dabartinė paklausa. Kainų kritimui įtakos turi mažesnis transporto sektoriaus poreikis JAV.

Kinijoje didėja atsinaujinančių energijos šaltinių dalis. Tuo pačiu statybų ir infrastruktūros sektorius šalyje išlieka silpnas. Taip pat padidėjo naftos saugojimas jūroje, kas sudaro papildomas tiekimo atsargas.

Naftos gavybą padidino tiek JAV, tiek OPEC šalys. Tačiau naftą išgaunančių šalių grupė gali apriboti gavybą, kad užkirstų kelią tolesniam kainų kritimui. Tokį scenarijų Citigroup aprašo 2026 metų prognozėse.

Institucijos analitikai numato kainų intervalą nuo 55 iki 65 JAV dolerių už barelį. Jie taip pat nenurodo greito grįžimo prie aukštesnių kainų lygių.

Analitikų teigimu, sunku tikėtis staigaus kainų šuolio be stiprių geopolitinių įvykių. Potencialus veiksnys išlieka padėtis Venesueloje, kuri turi didžiausias naftos atsargas pasaulyje.

Tačiau galimi politiniai pokyčiai galėtų padidinti pasiūlą, o ne ją apriboti. Pasaulinis ekonomikos augimo tempas taip pat neatrodo aiškiai spartėjantis. Tai riboja spaudimą žaliavos kainų augimui.

Energetinę situaciją taip pat veikia dujų rinka ir oro sąlygos Europoje. Europos šalys vis dar negauna tiekimo iš Rusijos, o grįžimas prie ankstesnių santykių šiuo metu nesvarstomas.

Sugadinta perdavimo infrastruktūra dar labiau komplikuoja situaciją. Tuo pačiu metu būsimas Ukrainos atstatymas gali padidinti energijos poreikį regione. Tačiau poveikio naftos kainoms mastas priklausys nuo pasaulinės pasiūlos ir paklausos pusiausvyros.