Mirtis darbe Norvegijoje. Nelaimingi atsitikimai nėra dažniausia priežastis

Tyrimas rodo, kad tik vienas procentas visų su darbu susijusių mirčių įvyksta dėl nelaimingų atsitikimų. Profesinis vėžys sudaro net 46 proc. darbuotojų mirties priežasčių. 2019 m. Skandinavijos šalyse dėl traumų ir profesinių ligų iš viso mirė 11 587 žmonės, o dėl nelaimingų atsitikimų – 143.

Pagrindinė su darbu susijusių mirčių priežastis yra vėžys. Toliau seka širdies ir kraujagyslių ligos, kurias sukelia, be kita ko, stresas ir ilgos darbo valandos.

Nors ligos sudaro didžiąją dalį su profesiniu gyvenimu susijusių mirčių, tiek Darbo inspekcijos pranešimai, tiek žiniasklaidos informacija daugiausia dėmesio skiria staigiems sužalojimams ir nelaimingiems atsitikimams darbe – pažymima ataskaitoje. Jos norvegų autoriai mano, kad Darbo saugos ir sveikatos tarnyba neturėtų nustoti rūpintis nelaimingų atsitikimų rizika darbo metu, tačiau turi daugiau dėmesio skirti ligų rizikai, kylančiai dėl blogų darbo sąlygų.

Prognozuojama, kad ateityje su darbu susijusių mirčių dėl vėžio skaičius tikriausiai didės. Tai ypač susiję su asbesto, esančio renovuojamose ir griaunamose statybinėse medžiagose, poveikiu. Asbestas yra labai kancerogeninis. Ataskaitoje teigiama, kad tai vis dar svarbiausias su darbu susijusių mirčių veiksnys.

Sąvokos „profesinė liga“ arba „mirtis dėl nelaimingo atsitikimo darbe“ dažniausiai vartojamos tais atvejais, kai suteikiama teisė į kompensaciją pagal nelaimingų atsitikimų darbe draudimą. Tačiau Šiaurės šalių ataskaita rodo, kad su darbu susijusių mirčių ir ligų skaičius apima daug daugiau aspektų.

Be to, su profesiniu gyvenimu susijusios mirtys sudaro tik dalį bendros su darbu susijusių sutrikimų naštos. Pavyzdžiui, raumenų ir skeleto sistemos ligos, kurios veikia žmonių gyvenimo kokybę, šiuose skaičiavimuose neįtraukiamos.

Galutinė ataskaita bus paskelbta dar šiais metais. Projektą finansuoja Šiaurės ministrų taryba.

Šaltiniai: emagasin-loaktuelt.lomedia.no, frifagbevegelse.no, ilo.org