Lapkritis Norvegijos gyventojų piniginėse. Žinome, kaip pasikeitė kainos prie fjordų

2025 m. gruodžio 10 d. duomenis paskelbė Centrinis statistikos biuras (SSB). Maisto kainos per mėnesį sumažėjo 1,0 proc., o nealkoholinių gėrimų – 1,3 proc. Tokie sumažėjimai lapkritį stebimi retai.

Prieš metus šios grupės kainos padidėjo 0,4 proc., todėl dabar metinis augimo tempas smarkiai sumažėjo – nuo 6,2 proc. spalį iki 4,7 proc. lapkritį. Labiausiai atpigo vaisiai ir daržovės: atitinkamai 4,1 proc. ir 3,7 proc. Kainų kritimą taip pat skatino plačios reklaminės kampanijos.

Aiškiai sumažėjo ir elektronikos bei namų apyvokos prekių kainos. Audiovizualinė, fotografijos ir kompiuterinė įranga lapkritį atpigo 5,7 proc. – tai didžiausias mėnesinis šios kategorijos kainų kritimas istorijoje. Išpardavimai stipriai paveikė rezultatą, taip pat ir baldų bei namų apyvokos prekių kainų sumažėjimas – jos atpigo 1,3 proc., palyginti su spaliu.

Dėl to metinis elektronikos kainų augimo tempas sumažėjo nuo 3,2 proc. iki minus 0,5 proc. Infliacijos rodiklis, apskaičiuotas be energijos kainų, sumažėjo būtent dėl šių kategorijų.

Priešinga kryptimi judėjo energijos kainos. Elektros kaina kartu su perdavimo mokesčiais per mėnesį padidėjo 10,9 proc. ir buvo 5,3 proc. didesnė nei prieš metus. Didžiausi augimai užfiksuoti šiauriniuose ir centriniuose Norvegijos regionuose.

Pietinėje Norvegijos dalyje augimas buvo mažesnis dėl galiojančių namų ūkių paramos programų. Taigi elektros kainos tapo pagrindiniu bendros infliacijos dinamikos stabilizavimo veiksniu.

2026 metais vartojimo kainų indekso skaičiavimo metodika bus atnaujinta. Nuo sausio rodmens bus įvesta nauja vartotojų išlaidų klasifikacija ir naujos bazinės vertės, kuriose 2025 metai taps atskaitos tašku su verte 100.

SSB teigimu, pokyčiai geriau atspindės dabartinę šalies gyventojų išlaidų struktūrą. Dėl to ateities rodmenys bus labiau pritaikyti prie realių rinkos pokyčių.